Lithuania’s economic development during EU membership

Straipsnyje nagrinėjama ekonominė Lietuvos narystės Europos Sąjungoje patirtis paskutinį dešimtmetį. Pažymima, kad Lietuvos raida per narystės dešimtmetį buvo palyginti „banguota“: šalis susidūrė tiek su spartaus ekonomikos augimo laikotarpiu, tiek ypač dideliu nuosmukiu. Tiesa, pagal pagrindinį ekonominės konvergencijos matą – realaus BVP vienam gyventojui atsilikimo nuo ES vidurkio mažėjimą – Lietuva buvo geriausia šalis iš visų naujų ES valstybių narių. Straipsnyje taip pat svarstoma, kiek prie ekonomikos pokyčių galėjo prisidėti būtent narystė ES (t. y., koks buvo ES grynasis poveikis). Apžvelgiami ex ante ir ex post poveikio ekonomikai vertinimai. Taip pat aptariami poveikio kanalai, kuriais dalyvavimas ES galėjo paveikti ekonomiką. Daugelis jų turėjo neabejotinai teigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai: tai intensyvėjanti prekyba, didesnis ekonomikos veikėjų pasitikėjimas, įtvirtinta palanki institucinė aplinka. Kita vertus, galima įžvelgti ir neigiamų dalykų, ypač kalbant apie emigraciją. Taip pat galima teigti, kad narystė ES sustiprino Lietuvos ekonomikos „banguotumą“, nors ir palengvino kovą su krize 2008–2010 metais. Aptariant ES poveikio kanalus, apžvelgiami ir Lietuvos ekonominės integracijos prekybos, finansų ir darbo jėgos mobilumo srityse pokyčiai.This article surveys the Lithuanian economic experience related to its membership in the European Union. It provides an overview of short and medium-term macroeconomic trends as well as issues related to longterm economic development. This article also looks at changes in the Lithuanian economic integration within the EU. It finds that economic integration in 2004–2014 increased fast in the areas of trade, investments and labour mobility in absolute terms. At the same time, the relative share of trade with EU member states declined. This article also aims to provide a discussion on the EU’s causal influence on the Lithuanian economy. Based on economic theory and literature overview of concrete impact assessments, this article concludes that the membership’s impact was substantial and positive. At the same time, there were also some negative aspects, primarily related to higher labour mobility which contributed to economic “overheating” prior to the crisis and raises concerns about future growth prospects