Artistic research: how to match-make science and art?

Taikant mokslo filosofijos prieigą, straipsnyje nagrinėjamas meninio tyrimo fenomenas. Tekste siekiama išsiaiškinti, kas yra meninis tyrimas ir kokios metodologinės prielaidos įgalina atsirasti naujai tyrimo rūšiai. Naudojant logines priemones, bandoma nustatyti formalias meninio tyrimo ribas. Loginę prieigą pratęsia įvairių mokslo klasifikacijų analizė, kuri parodo galimas meninio tyrimo sampratos variacijas, priklausančias nuo monistinės arba pliuralistinės mokslo sampratų. Formali prieiga papildoma ir derinama su trijų mokslo filosofų interpretacijomis, kuriomis siekiama parodyti mokslo (tyrimo) ir meno santykių aiškinimo versijas (Rudolfo Carnapo, Thomaso S. Kuhno ir Paulo K. Feyerabendo), argumentuojančias už meninio tyrimo (ne)galimybę.Referring to the philosophy of the scientific approach, the current article analyses the phenomenon of artistic research (AR). The author of the text seeks to explain what artistic research is and what methodological presuppositions enable us to establish this new kind of research. Applying the logical tools, the formal limits of artistic research are estimated and determined. The logical approach is supplemented by the analysis of different interpretations of artistic research based on the monist or pluralist approaches to the classification of sciences. The formal approach is combined with three interpretations by philosophers of science (Rudolf Carnap, Thomas S. Kuhn and Paul K. Feyerabend), arguing the pros and cons of the possibility of artistic research