Methodolo gical con texts of social-educational research on modern chil dhoo d pheno mena

Straipsnyje atskleidžiama vaiko sampratų ir vaikystės fenomenų socialinių-kultūrinių prasmių raidos genezė. Tuo pagrindu nagrinėjamas vaikystės fenomenų tyrimų socialinis-edukacinis prasmingumas. Pasitelkiami socialiniai, filosofiniai ir kultūriniai antropologiniai kontekstai, atskleidžiantys, kaip suvokiant vaikystės fenomenų prasmes galima atlikti į vaikystės ir vaiko pasaulį orientuotus kokybinius tyrimus. Plačiau analizuojami vaikų metaforinio mąstymo fenomenologiniai, hermeneutiniai ir psichokognityviniai kontekstai. Atskleidžiama vaiko metaforinio mąstymo fenomenologinių reikšmių genezė: nuo žinių prie prasmių, nuo ugdymo proceso, kuris reiškia „turėti“, prie proceso, kuris reiškia būti su vaiku, pedagogui išliekant tarpininku tarp socialinės realybės pasaulio ir vaiko pasaulio.The article reveals the developmental genesis of the child’s concepts and social and cultural meanings of childhood phenomena. On that basis social educational meaningfulness of childhood phenomena is analysed. Social, philosophical and cultural anthropological contexts are employed, revealing the understanding of the meanings of childhood phenomena in which childhood and child’s world-oriented qualitative research can be carried out. Phenomenological, hermeneutic and psychocognitive research contexts of children’s metaphorical thinking are analysed in greater detail. The genesis of phenomenological meanings of child’s metaphoric thinking is revealed: from knowledge to meanings, from the educational process which means “to have” to the process meaning “to be with a child”, a teacher remaining a mediator between the world of social reality and the child’s world