Family support policy in Lithuania: could we identify paradigmatic shifts in period 1996–2013?

Straipsnyje siekiama atskleisti, kokias paramos šeimai, auginančiai vaikus, politikos tendencijas Lietuvoje atskleidžia socialinės apsaugos įstatyminė bazė ir išlaidų pokyčiai pastarųjų penkiolikos metų laikotarpiu. Remiantis politikos paradigmos pokyčių samprata bandoma atsakyti į klausimą, galima kalbėti apie aiškesnes šios politikos kryptis, tam tikrus sisteminius pokyčius ar tik neesminius esamos politikos patobulinimus. Aptariama, kaip formuojasi naujos ar kodėl išlieka senosios paramos šeimai politikos paradigmos. Remiantis teisinės bazės ir išlaidų šeimos socialinei rizikai analize galima teigti, kad per 1996–2013 metų laikotarpį šeimos paramos politikoje daryta įvairių patobulinimų, koregavimų, ji reformuota. Tačiau traktuojant politikos pokytį sistemiškai, kaip tikslų, principų, instrumentų, išteklių, viešojo palaikymo vienovę, paradigminių pokyčių šeimos paramos politikoje Lietuvoje nenustatyta.The aim of this article is to evaluate the changes of Lithuanian family with children support policy during the years 1996–2013. Using concept of change of policy paradigm we try to reveal which trends of Lithuanian family support policy reflects the changes of legal social security framework and expenditure on family social support in the period 1996–2013. It is made an attempt to answer the question can we talk about clearer directions of this policy, certain systematic, paradigmatic changes or only about inessential improvements of existing policy. In the context of path dependence concept it is discussed how new paradigms of family support policy are developing or why old paradigms remain. According to the analysis of legal framework and expenditure for family social risk, during the years 1996–2013 family support policy experienced various improvements, corrections, reformings. However, if the policy change understood systematically, as the unit of objectives, principles, instruments, resources and public support, we cannot identify paradigmatic changes in this policy in Lithuania