Kūrybiškumas ir kosminės pasaulio sąmoningumo plotmės

Straipsnyje išdėstoma viena reikšminga, nors dažniausiai praleidžiama, visų menų dalis – kosmosas. Apie daugybę ontologinių, metafizinių, epistemologinių, sociologinių ir net moralizuojančių komponentų buvo diskutuojama per visą filosofijos istoriją, kur kiekviena sritis siūlė savo versiją apie tai, kokia yra meno esmė ir reikšmė. Tačiau visada atrodė, tarytum kažkas praleista visose analizėse ir teiginiuose, nors tas „kažkas“ visuomet būdavo įveltas į visus menus. Erdvė, laikas, judesys – viskas yra kosminė kompozicija. Kai I. Kantas griežtai parodė, kad tokia kompozicija būtina, a priori visos patirties, ir yra visų filosofinių bei mokslinių išaiškinimų sąlyga. Esant tokiam įrodymui, straipsnyje atveriami būdai, kaip erdvė, laikas, judesys atsiranda įvairiuose patirties kloduose ir kaip toks atvėrimas pasirodo per menus. Šiuo atveju menai sudaro pirmapradį įnašą ir pokyčius filosofijoje, moksluose ir net kasdieninėje patirtyje vykstančiuose perversmuose.The article explicates one significant, although usually overlooked, aspect of all arts: cosmos. Numerous ontological, metaphysical, epistemological, psychological, sociological, and even moralistic factors were discussed throughout the entire history of philosophy, each offering its own version as to the nature and meaning of art. Yet it constantly appeared that something is missing from all these analyses and claims, although it was involved in any art – space, time and movement – cosmic composition. As Kant had sharply demonstrated, this composition is a necessary, a priori condition of all experience, all philosophical and scientific explanations. Given this demonstration, the article shows the ways that space-time-movement is articulated at various levels of awareness and how such an articulation is initiated by art. In this sense, arts are the leading edge of all advancements in philosophy, sciences, and even transformations of daily awareness