Kino filmų titrai kaip užsienio kalbų mokymosi priemonė

Vertimas yra neatskiriama užsienio kalbų mokymosi dalis, todėl įvairių vertimo rūšių tyrinėjimas yra tiek pat svarbus, kiek ir pati vertimo teorija bei praktika. Viena tokių rūšių – kino filmų vertimas pasitelkiant titrus. Straipsnio autorės kelia klausimą, ar kino filmų subtitrai gali būti naudojami kaip viena užsienio kalbų mokymosi priemonių. Titravimas kaip audiovizualaus vertimo rūšis unikalus tuo, kad originalus garso takelis išlieka švarus ir nepakitęs, todėl titravimas laikomas tinkamiausia audiovizualaus vertimo rūšimi užsienio kalboms mokytis. Straipsnyje apžvelgiami ir analizuojami pagrindiniai subtitravimo, kaip kalbų mokymosi priemonės, teigiami bei neigiami aspektai atsižvelgiant į pačią vertimo teoriją, filmų vertimą bei vertėjo rolę vertimo procese. Iš praktinės dalies analizei pasirinkto „Da Vinčio kodo“ (orginalo kalba – anglų, titrai – lietuviški) pateikti pavyzdžiai atspindi pagrindinius filmų vertimo metodus, neatitikimą (gramatinį ir reikšmės) tarp originalo ir vertimo kalbų, logines klaidas, kurioms siūlomos alternatyvos. Teorinė titrų kaip užsienio kalbų mokymosi priemonės apžvalga bei vieno konkretaus pavyzdžio – „Da Vinčio kodo“ – analizė leidžia daryti išvadą, kad titravimas nėra tinkama priemonė mokytis užsienio kalbų pradedantiesiems, nes įvairios originalo kalbos modifikacijos, kalbos struktūrų pakeitimas, leksinis neatitikimas, ribotas laikas perskaityti ir suvokti titrus reikalauja atitinkamų žinių; kitaip žmogus, besimokantis tam tikros užsienio kalbos, gali būti suklaidintas, ir pats mokymosi procesas gali pasirodyti per daug įtemptas. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad kino filmų subtitrai gali būti naudojami tik kaip viena iš užsienio kalbų mokymosi priemonių gilinant jau turimas užsienio kalbos žinias ir lavinant klausymo įgūdžius.Learning a foreign language ranks high on the priority lists of a number of people, with as many as 39 percent of people regretting not speaking additional languages and often wishing they could speak more languages. Yet, most learning is still restricted to devoted, goal-directed learners either through formal schooling or specialized multimedia aids. Casual learners, on the contrary, generally have lower levels of commitment and resources devoted to learning, and hence have limited means to acquire foreign languages. As intuition suggests, a top reason cited for difficulties of learning a foreign language is the “lack of time”. Considering the fact that the original purpose of films (except educational material, e.g., documentaries) is to entertain the audience, the question of whether subtitles can be used as a means of foreign language learning arises. Thus, the aim of the paper is to review and analyse the main advantages and disadvantages of film subtitling as a means of learning foreign languages. Therefore, the authors discuss subtitling in relation to foreign language learning; review the role of film translators in relation to the quality of translated films; analyse “The Da Vinci Code” - as a tool for foreign language learning and cases of non-equivalence between the source (English) and the target (Lithuanian) languages and attempt to propose alternatives for the logical mistakes made in the Lithuanian translation of “The Da Vinci Code”. Ultimately, the conclusion is drawn that subtitles are not suitable for learning single lexical units as there is no one-to-one relation between word and meaning; however, subtitles of films as a means of foreign language learning can improve skills of a person who has a command of a particular foreign language corresponding to intermediate level