Lithuanian bankers : imprints of their lives and works, 1918-1940

Knygoje apibendrinama ir daromos tam tikros išvados apie Didžiojoje Lietuvoje dirbusius lietuvius bankininkus 1918–1940 m. Pirmiausia akis krenta tai, kad į bankų vadovų, direktorių postus nebuvo iškilusi nė viena moteris. Visi bankų vadovai, išskyrus J. Landsbergį, buvo kaimiečių vaikai. Taip atsitiko todėl, kad miestuose vyravo ir turtingiausi buvo kitataučiai arba nutautėję lietuviai, kurie nenuėjo su Lietuva. Didžioji dalis bankininkų buvo išsilavinę, baigę aukštąsias mokyklas, o kai kurie (J. G. Beržanskis, A. Dubinskas, A. Danta, J. Grigonis, V. Jurgutis, J. Mašiotas, Z. Starkus, K. Pakštas) turėjo po du diplomus. Apskritai aukštuosius mokslus buvo išėję 58 bankininkai (įskaitant nebaigusiuosius). Absoliuti Lietuvos bankininkų dauguma buvo įvairių interesų, plačiašakės veiklos asmenybės. Šie žmonės aktyviai veikė nacionalinio išsilaisvinimo judėjime, darbavosi politinio, visuomeninio ir kultūrinio darbo baruose. Daugelis jų Nepriklausomybės laikais užėmė aukštus postus, sąžiningai kūrė ir puošė valstybę. Neišsamiais duomenimis, 27 bankininkai bendradarbiavo spaudoje, 17 iš jų parašė ir išleido mokslinių bei mokomųjų darbų, populiarių brošiūrų, atsiminimų. Apytikriai ne mažiau kaip 22 bankininkai labai energingai užsiėmė įvairių įmonių, ūkinių organizacijų steigimu ir administravimu. Skirtingai susiklostė bankininkų likimai. 11 jų mirė iki 1940 m. okupacijos. 12 bankininkų represuoti 1940–1941 m., vokiečiai represavo 4 bankininkus. Daug jų nuo grįžtančių okupantų pasitraukė į Vakarus. Iš Lietuvoje likusių bankininkų, kurių likimai žinomi, represijų išvengė tik du.The book summarizes and draws certain conclusions on the Lithuanian bankers who worked in Lithuania Major in 1918-1940. First, most conspicuous is the fact that the positions of bank managers and directors were never occupied by women. All bank managers, except for J. Landsbergis, were the children of villagers. This was the case due to the fact that the people of other nationalities and denationalised Lithuanians who did not stand behind Lithuania were the richest and most predominant in the cities. The majority of bankers were educated, graduates of higher schools, some of them (J. G. Beržanskis, A. Dubinskas, A. Danta, J. Grigonis, V. Jurgutis, J. Mašiotas, Z. Starkus, K. Pakštas) had two diplomas. In general, 58 bankers had higher education (including the ones, who did not graduate). The absolute majority of Lithuanian bankers were the personalities with different interests and engaged in many fields of activities. These people actively participated in the national liberation movement, worked in the fields of public and cultural work. During the period of independence, many of them were in high positions and created and decorated the state in good faith. According to incomplete data, 27 bankers cooperated in press, 17 of them wrote and published scientific and educational works, popular brochures, and memoirs. Approximately at least 22 bankers were actively engaged in founding and administration of different enterprises and economic organisations. The fates of the bankers were different. 11 of them died before the occupation of 1940. 12 bankers suffered repressions in 1940-1941, 4 bankers suffered repressions of the Germans. Many of them retreated to the West from the returning occupants. Among the bankers who stayed in Lithuania and whose fates are known only two avoided repressions