Manifestation of poverty in Lithuanian rural areas

Lietuvai tapus ES nare, padidėjo kaimo gyventojų užimtumas ne žemės ūkio sektoriuose, išaugo pajamos ir galimybė patenkinti fiziologinius ir dvasinius poreikius. Tačiau silpniausios visuomenės grupės net ir ekonominio augimo metais nesugeba pasinaudoti šio augimo rezultatais. Dalis skurstančiųjų dėl nesugebėjimo patenkinti savo poreikius patiria įtampą ir panaudoja ją kaip varomąją jėgą dirbti ir padidinti materialinę gerovę, o kiti nesiima aktyvių veiksmų įtampai sumažinti ir susitaiko su ja, tenkindamiesi pašalpomis. Valstybė susiduria su veiksmingų skurdo mažinimo priemonių taikymo problema, netikslingu socialinių išmokų panaudojimu, o visuomenė - su nenorinčiųjų arba dėl objektyvių priežasčių negalinčiųjų užsidirbti pragyvenimui išlaikymo našta. Straipsnyje analizuojama skurdo samprata, šio reiškinio apraiškos Lietuvos kaime, lyginamos kaimo ir miesto žmonių pajamos ir vartojimo išlaidos, susijusios su skurdo daugiamatiškumu. Nagrinėjamos skurdo priežastys bei visuomenės grupės, turinčios didžiausią tikimybę atsidurti šios socialinės negerovės akiratyje. Dėmesys kreipiamas į kliūtis, trukdančias sumažinti skurdą kaime, nagrinėjamos priemonės, taikomos šiam reiškiniui įveikti, bei priemonių rezultatai. Analizuojamas kaimo bendruomenių vaidmuo ir galimybės sprendžiant socialines ir ekonomines problemas. Pateikiami pasiūlymai, kaip padidinti kaimo gyventojų gerovę ir kokias priemones tam panaudoti.When Lithuania became a member of the EU, employment of rural population increased in non-agricultural sectors, their income and possibility to satisfy physical and spiritual needs increased. But the weakest groups of society, even in the years of economic growth, are not able to profit by the results of this growth. Part of the needy people experience stress in relation to their incapacity to satisfy their needs and to use them as a driving force to work and increase material welfare; others do not initiate active operations to reduce stress and bear it, contenting themselves with allowances. Government confronts with the problems of taking effective measures for poverty reduction and with the inexpedient use of social allowances. Society faces the maintenance load of people unwilling or unable to work for subjective reasons to earn for living. In the article, the conception of poverty, manifestation of this phenomenon in Lithuanian rural areas, the income of rural and urban people and the expenses related with the multi-functionality of poverty are analysed. The reasons for the poverty and the society groups at risk of this social malady, are studied. Attention is paid to the obstacles limiting the relief of rural poverty, to the measures applied to overcome this phenomenon and their results. The role of rural communities and their opportunities to solve social and economic problems are studied. Suggestions how to increase the welfare of rural residents are made