Analogous simulation of nation-scale macroeconomic decisions (is the Baltic able to arrange the UEFA EURO 2024?)

Taking of the nation-scale (macroeconomic) decisions is one of the most challenging problems in the modern economy. The main problem is unimaginable complexity of modern national economies. Every nation-scale decision influences multiple its sides, innumerable factors, events, consequences, interconnections. Therefore, the consequences of every such decision are very multisided, conflicting, unanticipated. Beside the intended outcomes, a great deal of unintended, unforeseen, harmful, contra- productive ones caused. This inability to foresee exact outcomes of macro-decisions is caused, first of all, by our inability to model and simulate national economy. Despite all brilliant achievements and quick progress in the modern economic modeling, we are still very far from building modelsincluding many thousands of factors acting in any national economy and thus, we are unable to simulate its reaction to our decisions.This, in turn, brings the modern day situation, when even the most important, nationalscale economic decisions are still taken politically, in the most intuitive, subjective, speculative and, thus, deficient way.All this brings the urgent necessity to find alternative methods of macroeconomic modeling, able at least to some degree simulate reactions of the national economy to great macroeconomic decision and this way to improve the current intuitive and political decision taking. In this paper one of such ways- analogous simulation is considered. The general idea of this approach is to study how the supposed national - scale decision worked in countries with economies that are as much as possible similar to our, especially in aspects, most relevant to decision under consideration. The belief that such a similar economy can be used as a model is based upon three presumptions: 1. “The similarity causes similarity” presumption, supposing that the more observable similarities exist between two economies the more also unobservable ones they do have. 2. ”Decision related similarity” presumption, saying that similarities of directly affected sides of economy are of especial salience when using another economy as a model to forecast effects of some decision. 3. “The common core” presumption , saying that the affinity between two similar economies is still more enlarged (multiplied) by sharing all traits that are basic for all the modern market economy. 4. “The shared space” presumption. This presumption supposes that affinity between two similar economies is still more enlarged by sharing the common (e.g., European) geographic, cultural, economic, politic space and sharing all conditions specific for this space. All this produces multisided, thousands of different factors including similarity between such economies. In this situation we can consider one economy and effects of some action in it as a model, able to forecast similar effects in the other one. As illustration, the highly challenging national-scale decision on organization of UEFA Euro 2024 in the Baltic is analyzed. Portugal (that already has arranged the UEFA Euro) and its national economy were selected as a highly suitable analogue model for Baltic countries and for probable success UEFA Euro 2024 in the Baltic.Stambių makroekonominių sprendimų priėmimas – viena sunkiausių problemų šiuolaikinėje ekonomikoje. Dėl jos sudėtingumo kiekvienas toks sprendimas daro įtaką begaliniam skaičiui ekonomikos parametrų, veiksnių, reiškinių, ryšių ir sukelia daugybę netikėtų ir neretai žalingų pasekmių. Mūsų nesugebėjimas numatyti visas šias pasekmes susietas visų pirma su tuo, kad dar nesugebame sukurti sudėtingus, daugelį tūkstančių šiuolaikinės nacionalinės ekonomikos parametrų apimančius jos modelius. Šis nesugebėjimas susietas tiek su dabartiniu mokslo apie ekonominius modelius (ekonometrijos) apribojimais, tiek su mūsų žinių apie dabartinės ekonomikos veikimą netobulumu. Dėl to nepaisant greitos šiuolaikinės ekonomikos mokslo ir modeliavimo pažangos, mes esame dar labai toli nuo modelių, atspindinčių realų nacionalinės ekonomikos sudėtingumą ir dėl to gebančių numatyti priimamų makroekonominių sprendimų pasekmes. Straipsnyje siūloma laikina alternatyva tokiems modeliams, sudaranti galimybę jau dabar modeliuoti nacionalinę ekonomiką tikslu numatyti stambaus makroekonominio sprendimo pasekmes. Pasiūlymo esmė ‒ panaudoti vadinamąjį analoginį nacionalinės ekonomikos modeliavimą. Siekiant numatyti tam tikro makroekonominio sprendimo pasekmes, jiems numatyti parenkama kita šalis su įmanomai panašia ekonomika, kurioje toks sprendimas jau buvo priimtas ir žinomos jo pasekmės. Tokios įmanomai panašios ekonomikos panaudojimas analoginiam modeliavimui remtųsi keturiomis prielaidomis. 1. „Panašumas sukuria panašumą“ prielaida: kuo didesnis yra dviejų ekonomikų panašumas, tuo didesnis ir jų vidinis (nematomas, giluminis) panašumas. 2. „Panašumo, susieto su sprendimu, svarba“: kuo panašesnės ekonomikos sferos, kurias labiausiai liečia sprendimas, tuo daugiau pagrindo pasirinkti vieną iš šių ekonomikų kitai prognozuoti ir tuo labiau galima numatyti makroekonominio sprendimo pasekmes. 3. „Bendro branduolio“ prezumpcija: jeigu ekonomikos panašios, šį panašumą dar labiau padidina pamatiniai bruožai, kurie būdingi visoms šiuolaikinėms rinkos ekonomikoms.4. „Bendros erdvės“ prezumpcija. Dviejų ekonomikų panašumas dar labiau padidėja, jeigu jos yra bendroje (pvz., Europos) geografinėje, kultūrinėje, ekonominėje, politinėje ir pan. erdvėje. Straipsnyje nagrinėjamas nacionalinio masto sprendimas dėl UEFO Euro 2024 varžybų organizavimą Baltijos šalyse. Nagrinėjamas Portugalijos (kuri jau organizavo tokias varžybas) ekonomikos panaudojimas kaip analoginį modelį numatant tokio sprendimo pasekmes Baltijos šalyse