Ar organiškoji demokratija yra vien neužbaigtas tarpukario reliktas?

Organiškos demokratijos ir organiškos valstybės idėjos tarpukariu buvo lietuviškos politinės teorijos blykstelėjimo momentas. Tai tarpukario katalikiškos krypties politinius svarstymus vienijanti alternatyva liberaliai demokratijai ir autoritariniam valdymui, kurioje žmogus nebėra traktuojamas kaip autarkiškas ar visiškai nuo režimo priklausomas individas. Iškilūs to meto Lietuvos intelektualai padėjo pamatus teorijai, kuri turėjo suteikti formą valstybei ir visuomenei. Šiandien tarpukaryje keltų iššūkių ir problemų realumą galime įvertinti iš istorinės perspektyvos. Šiame darbe bandoma įvertinti lietuvišką organiškos valstybės sampratą, žvelgiant į jos atsiradimo priežastis, galimas spragas bei aktualumą praėjus daugybei metų. Analizė atliekama dviem lygmenimis: pirma, istoriniu, kuris apima ne tik Lietuvos padėtį tarpukariu, bet ir bendrą socialinį – politinį Europos foną nuo XIX a. pab., kuris ir metė burtą organinių demokratijos teorijų atsiradimui; kartu apžvelgiamos esminės šių idėjų gairės; antra, dabarties lygmeniu, kuris skatina įvertinti esminių pilnutinės demokratijos minčių tinkamumą dabarčiai ir išryškinti silpnąsias teorijos vietas. Darbe remiamasi įvairiais šaltiniais: popiežių enciklikomis, žymių XX a. pr. – vid. Lietuvos kultūros ir politikos veikėjų tekstais bei kalbomis, politikos mokslų pasaulio autoritetais. Ypatingas dėmesys skiriamas trims šaltiniams: „Į organiškosios valstybės kūrybą“ (1936 m.), „Romuviečių deklaracija: sveikintina iniciatyva visuomeninės minties srityje“ (1936 m.) ir „Į reformuotą demokratiją“ (1943 – 1944 m.).The ideas of organic democracy and organic state in the interwar period were the moment of the flash of Lithuanian political theory. It is an alternative, which unites political debates of a Catholic trend, for the liberal democracy and authoritarian rule, in which a man is no longer treated as an autarky or an individual, which is completely dependent on the regime. The Lithuanian intellectuals of that time laid the foundations for a theory that was supposed to provide a form for the state and society. Today, we can assess the reality of the problems, caused by the interwar challenges, from the historical perspective. This paper attempts to assess the concept of the organic Lithuanian State, looking to the reasons of its origin, possible gaps and relevance after many years. Analysis is carried out on two levels: first, the historical, which includes not only the situation of Lithuania during the interwar period, but the overall social-political background of the Europe from the end of 19th-century, which threw a cast on the emergence of the organic democracy theories; also, the essential guidelines of these ideas are overviewed; secondly, at the present level, which encourages the assessment of the relevance of the ideas of full democracy for the present and highlight the weaknesses of the theory. Various sources are used in the work: encyclicals of Popes, the texts and languages of the famous characters of culture and politics of Lithuania in the begging of 20th century, and the authorities of the political science world. Particular attention is paid to these three sources: "Į organiškosios valstybės kūrybą" ("To the creation of an organic State") (1936), "Romuviečių deklaracija: sveikintina iniciatyva visuomeninės minties srityje" ("The Declaration of Romuvans: A Welcomed Initiative in the Field of a Public Thought") (1936) and "Į reformuotą demokratiją" ("To the Reformed Democracy") (1943-1944)