Lietuvos finansų sektoriaus struktūra ir funkcionavimas

Straipsnyje finansų subsektoriai aptariami tam tikru nuoseklumu. Pirmiausia apžvelgiami finansų subsektorių dalyviai ir jų skaičius. Vėliau aprašoma akcininkų struktūra, užsienio investuotojų dalis ir jų įtaka. Įvertinus koncentraciją ir jos padarinius finansų subsektoriaus veiklai, galiausiai nagrinėjama skvarba, pagrindiniai būdingi veiklos rodikliai ir funkcionavimo ypatumai. Analizuojant kapitalo rinką, taip pat aptariamas jos likvidumas, o aptariant pinigų ir užsienio valiutų rinkas, - naudojamos priemonės ir efektyvumas. Apžvelgus pagrindines finansų sistemos dalių charakteristikas, detaliau nagrinėjamos finansinio tarpininkavimo pasiūla ir paklausa. Kadangi vietinių finansinių santaupų pasiūla vis dar nėra didelė, finansų sektoriui tenka naudotis ir užsienio finansiniais ištekliais. Vertinant, kaip finansų sektorius padeda bendrovėms įgyvendinti verslo projektus, finansų tarpininkų pretenzijų pokytis ir vertybinių popierių emisijos lyginamos su Bendruoju pagrindinio kapitalo formavimu. Nagrinėjama ir valstybinio sektoriaus finansavimo struktūra, nustatant, kokie šaltiniai - vietiniai ar užsienio - vyrauja, kokioms priemonėms teikiama pirmenybė (paskoloms ar obligacijoms). Litą persiejus prie euro, labai svarbu įvertinti bendrovių ir namų ūkių užsienio valiutų poziciją, kadangi JAV doleris labai paplitęs Lietuvoje. Bankų sektoriaus efektyvumas vertinamas pagal paskolų ir indėlių palūkanų normų skirtumus. Aptariamas JAV federalinės rezervų sistemos ir Europos centrinio banko pagrindinių palūkanų normų poveikis palūkanų normoms Lietuvoje. Pabaigoje trumpai aptariamos su integracija į ES susijusios finansų sektoriaus tendencijos.The article examines the finance sub-sectors according to a certain sequence. First the players of finance sub-sectors and their number are overviewed. Then the shareholders’ structure, the share of foreign investments and their influence is described. Upon evaluation of concentration and its consequences for the activities of finance sub-sector, the penetration, main characteristic activity indicators and peculiarities of functioning are examined. When analyzing the capital market, its liquidity is also discussed and when discussing markets of funds and foreign currencies – the used tools and efficiency is discussed. Upon overviewing the main characteristics of parts of the finance system, a more detailed examination of the supply and demand of financial mediation is provided. Since the supply of local financial saving is still not big, the finance sector must use the foreign finance resources. When evaluating how the finance sector helps companies to implement business projects, the changes in claims by finance mediators and security emissions are compared to the overall formation of the main capital. The state sector financing structure is also examined, identifying the sources – local or foreign, which are prevalent and the priority tools (loans or bonds). As Litas becomes related to Euro, it is important to evaluate the companies’ and households’ foreign currency position, since the USD is wide-spread in Lithuania. The efficiency of the banking sector is evaluated in terms of the difference between the loans’ and deposits’ interest rates. The influence of the main interest rates of the US Federal Reserve System and European Central Bank on interest rates in Lithuania is discussed. At the end of the article a short discussion of the trends of the finance sector, pertaining to the EU integration is provided