Lietuvos įmonių elgsena nustatant darbo užmokestį ir kainas

Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos įmonių apklausos „Apie kainų ir darbo užmokesčio nustatymą“, vykdytos Lietuvos banko užsakymu, duomenys. Apklausa atlikta Lietuvos bankui dalyvaujant Darbo užmokesčio kitimo projekte (Wage Dynamics Network), kurį vykdo Europos Sąjungos šalių centriniai bankai, o koordinuoja Europos centrinis bankas. Šis projektas iš dalies pratęsia anksčiau vykdyto Infliacijos inercijos projekto (Inflation Persistence Network) tyrimus. Pastarieji leido padaryti išvadą, kad euro zonos šalyse darbo užmokesčio pastovumas yra svarbi kainų nelankstumo priežastis. Todėl buvo numatytas Darbo užmokesčio kitimo projektas, kuriuo siekiama išnagrinėti darbo užmokesčio ir darbo sąnaudų kitimo priežastis bei dėsningumus ir kartu išanalizuoti sąryšį tarp darbo užmokesčio ir kainų. Straipsnyje analizuojama Lietuvos įmonių elgsena nustatant darbo užmokestį ir kainas. Siekiama įvertinti, kaip įmonių elgseną veikia technologiniai ir instituciniai ypatumai, rinkos konkurencija ir kiti veiksniai. Nagrinėjama, kaip dažnai keičiamas darbo užmokestis ir kainos Lietuvos įmonėse. Darbo užmokesčio ir kainų keitimo dažnis gali rodyti įmonių lankstumą priimant sprendimus dėl darbo atlygio ir kainų. Todėl, naudojant apklausos duomenis, aptariami veiksniai, turintys įtakos darbo užmokesčio ir kainų keitimo pobūdžiui. Straipsnyje taip pat tiriama įmonių reakcija į netikėtus ekonominių sąlygų pasikeitimus (ekonominius šokus). Siekiama nustatyti, kaip ją veikia technologiniai, instituciniai ir kiti veiksniai, būtent: su darbuotojų samdymu susijusių sąnaudų dalis, palyginti su bendrosiomis išlaidomis, kolektyviniai darbo užmokesčio susitarimai, premijų ir priedų dalis, palyginti su bendru darbo užmokesčiu, rinkos konkurencija ir kt. Ypatingas dėmesys skiriamas nusakyti sąryšį tarp darbo sąnaudų ir kainų. Remiantis apklausos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos įmonėse darbo užmokestis daugiausia keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su darbo stažu ar infliacija. Šiek tiek daugiau nei 40 procentų įmonių pagrindinei darbuotojų grupei darbo užmokestį keičia kartą per metus. Maždaug tokia pati dalis įmonių darbo užmokestį keičia dažniau nei kartą per metus. Dažniau darbo užmokestis keičiamas įmonėse, kuriose taikomi kolektyviniai darbo užmokesčio susitarimai. Maždaug ketvirtadalis apklaustų įmonių nurodė, kad jose kainos keičiamos kas ketvirtį arba kas pusmetį. Maždaug penktadalyje įmonių kainos keičiamos kartą per metus, maždaug trečdalyje – nereguliariai arba visai nekeičiamos. Dažniau kainos keičiamos įmonėse, kurios patiria didesnę konkurenciją. Atlikta apklausa nustatyta, kad įmonėse gana didelė darbo atlygio dalis mokama kaip premijos arba priedai, kurie siejami su darbuotojų arba įmonės veiklos rezultatais. Tokią darbo užmokesčio praktiką taiko 73,5 procento įmonių. Premijos ir priedai vidutiniškai sudaro 17,1 procento bendro darbo užmokesčio. Pasitelkus regresinę analizę nustatyta, kad minėtos darbo užmokesčio praktikos naudojimas sušvelnina netikėto paklausos kritimo poveikį įmonėms (mažina tikimybę, kad kris gamybos arba paslaugų teikimo apimtys ir pelno norma) ir sumažina netikėto žaliavų kainų padidėjimo įtaką įmonėms (mažina pelno normos kritimo tikimybę). Įmonių apklausa rodo, kad kolektyviniai darbo užmokesčio susitarimai Lietuvoje nelabai paplitę. Kolektyviniai darbo užmokesčio susitarimai, sudaryti įmonės lygmeniu, naudojami maždaug ketvirtadalyje įmonių, o susitarimus, sudarytus už įmonės ribų, taiko vos keletas įmonių. Apklausos duomenimis, kolektyviniai darbo užmokesčio susitarimai taikomi 15,7 procento darbuotojų. Regresinė analizė rodo, kad, netikėtai pasikeitus ekonominėms sąlygoms, šių susitarimų įtaka įmonių sprendimams būna ribota. Atliktas tyrimas rodo reikšmingą konkurencijos lygio įtaką įmonių elgsenai. Nustatyta, kad didesnė konkurencija prisideda prie kainų mažinimo netikėtai sumažėjus paklausai. Netikėtai padidėjus žaliavų kainoms arba darbo užmokesčiui, įmonės, kurios daugiau parduoda užsienio rinkose (taigi, patiria didesnę konkurenciją), mažiau linkusios didinti kainas. Beje, įvykus nepalankiems paklausos ir pasiūlos pasikeitimams, didesnė konkurencija prisideda prie įmonių pelno normos mažėjimo. Įmonių apklausa atskleidė, kad nemaža jų dalis didintų kainas, netikėtai padidėjus darbo užmokesčiui. Toks šokas įmones, kurių darbo užmokesčio dalis sudaro didesnę bendrųjų išlaidų dalį, labiau skatintų didinti kainas. Kita vertus, didesnė darbo užmokesčio dalis, palyginti su bendrosiomis išlaidomis, kainų keitimo dažniui įmonėse neturi reikšmingos įtakos.This article investigates wage and price setting behaviour of Lithuanian firms based on ad hoc survey “On Price and Wage Setting” that was undertaken by the Bank of Lithuania. The article provides survey evidence on frequency of wage and price changes. Frequency of wage changes turns to be higher in firms that apply collective pay agreements while frequency of price changes appears to be positively affected by the market competition. Labour cost share is not confirmed to be significant in making the impact on the frequency of price changes. This article also investigates the role of some of the technological, institutional and other factors in shaping firms’ responses to a negative demand shock, an intermediate input cost shock and a wage shock. It is found out that higher labour cost share increases the likelihood of price increase following the wage shock. Flexible wage components mitigate firms’ responses to the slowdown in demand and intermediate input cost increase. Behaviour of firms following the investigated shocks is also affected by the stance of the competition. The role of collective pay agreements appears to be rather limited in shaping responses of firms to these shocks