Apie verslo kalbą

Ekonomikos sąvokos turi būti tiksliai apibrėžiamos ir tinkamai vartojamos, nes kitaip yra iškreipiama informacija apie ūkinius procesus. Per kelerius paskutinius metus sukurta ir įdiegta finansinės apskaitos ir atskaitomybės sistema iš dalies pakeitė kai kurių ekonomikos sąvokų prasmę, įstatymuose nurodytos įvairios jų vartojimo sritys. Antra, teisės aktai rengiami skubotai ir nepakankamai atsakingai. Neaiškiai, abejotinai formuluojamų įstatymų ar nutarimų priėmimas, svetimybių vartojimas mokomojoje literatūroje yra neetiškas dalykas. Taip neišvengiamai iškraipoma ūkio samprata, sudaromos sąlygos atsirasti nesusikalbėjimui. Minėtinos sąvokos "verslas" ir "verslininkas". Apibrėžiant sąvoką "verslas", turi būti nustatoma aiški riba tarp verslo ir pramonės ar kitų ekonominės veiklos sričių. Verslas tėra tik viena ūkio dalis, todėl ūkio subjektas skirtinas nuo verslo subjekto, susijusio tik su labai konkrečia ūkine komercine veikla. Ne mažiau svarbu aiškiai apibrėžti "verslininko" sąvoką. Kai angliškasis entreprenuer verčiamas lietuvišku žodžiu "verslininkas", visiškai iškraipoma šios sąvokos ekonominė prasmė. Civiliniame kodekse nurodyta, kad verslininkas - tai fizinis asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, siekdamas iš jos gauti verslo pajamų. Pažymėtina, kad verslo pajamos iš esmės skiriasi nuo darbo ir turto pajamų. Kitaip nei verslininkas, entreprenuer kuria naują verslą. Nesusikalbėjimo atsiranda ir vartojant daugelį kitų lietuviškų ekonominių terminų. Tai greičiausiai yra sietina su inertiškumu ir nemokėjimu įvardyti konkrečius ekonominius reiškinius ar procesus.Economic concepts must be accurately defined and appropriately used, since otherwise the information on the economic processes is distorted. The financial accounting system, developed and implemented during the last several years, has partially changed the meaning of certain economic concepts and different areas of their use have been defined in laws. Secondly, the legal acts are prepared in a hasty and insufficiently responsible manner. Adoption of unclear and ambiguously formulated laws or resolutions, use of barbarisms in the educational literature is an unethical aspect, which inevitably distorts the concept of economy and provides possibilities for nonsense. The concepts of “business” and a “business person” should be mentioned in this regard. When defining the concept of “business”, the clear boundary between the business and industry and other areas of economic activities must be defined. Business is only a part of economy therefore an economic entity should be distinguished from a business entity, which is related only to a specific commercial activities. The need to clearly define the concept of a “business person” is of no smaller importance. When the English “entrepreneur” is translated into the Lithuanian “verslininkas" (“business person”), the economic sense of the concept is utterly distorted. The Civil Code states that a business person is a natural person, engaging in commercial activities for the purpose of receiving business related income. Differently from a business person, an entrepreneur develops a new business. Certain nonsense emerges when using most other Lithuanian economic terms, which most likely should be related with the inertness and inability to name certain economic phenomena or processes