Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija bendros užsienio ir saugumo politikos srityje: Lisabonos sutarties pakeitimai

Although the Lisbon Treaty maintained the general exclusion of Common Foreign and Security Policy (CFSP) matters from ECJ jurisdiction, it introduced a number of changes into this area, including an explicit statement that the Court is competent to review the legality of the Council decisions imposing restraining measures on persons. The article analyzes the nature and origin of those changes and considers the legal implications for the level of the protection of fundamental rights in the European Union. For this purpose the author firstly considers the context of the exclusion of CFSP matters from the ECJ jurisdiction, including discussions on the issue at the European Convention, and, secondly, takes a closer look at the separate heads of jurisdiction over which the Court is competent to act after the entry into force of the Lisbon Treaty. A conclusion is made that the Lisbon Treaty did not introduce significant changes to ECJ jurisdiction. Similarly to the pattern of previous amendment treaties, the Lisbon Treaty again gave recognition to the practice of the ECJ on relevant questions. Nonetheless, the amendments made by the Lisbon Treaty should be welcome for introducing more clarity into the legal regulation of the matter, thus boosting the legal certainty and protection of fundamental rights in the European Union.TOC Premier Santrauka (liet.): Tai, kad Europos Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos BUSP srityje, EB steigimo sutartyje buvo įtvirtinta jau Vieningu Europos Aktu 1986 m. ETT jurisdikcija šiuo klausimu išliko apribota ir Mastrichto sutartimi. Požiūrį mėginta keisti Lisabonos sutartimi, siekiant praplėsti Teismo kompetenciją kai kuriais su BUSP susijusiais klausimais, įskaitant teisę priimti prejudicinius sprendimus dėl BUSP teisės aktų aiškinimo ir galiojimo, institucijų ir valstybių narių teisę kreiptis į ETT dėl BUSP teisės aktų anuliavimo. Sutarties dėl ES veikimo tekste šie pokyčiai nebuvo įtvirtinti. Tačiau nors ETT neturėjo jurisdikcijos BUSP srityje, ES sutarties 47 str. įgalino Teismą tikrinti, ar realizuojant kompetenciją BUSP klausimais nėra pažeidžiamos Bendrijų kompetencijos ribos. Lisabonos sutartis pakeitė Teismo jurisdikcijos reglamentavimo būdą: ankstesnis 46 str. numatė baigtinį sąrašą sričių, kuriose ETT turi jurisdikciją. Naujas požiūris – laikoma, kad Teismas turi jurisdikciją tose srityse, dėl kurių nėra taikomos išimtys. Tokia išimtis yra numatyta BUSP klausimu bent keletą kartų (pvz., Sutarties dėl ES veikimo 270 str.). Šiame straipsnyje analizuojamas Lisabonos pakeitimų pobūdis, prielaidos ir galimos teisinės pasekmės, ypač asmenų teisių apsaugai ES. Nors šia tema yra rašę nemažai gerai žinomų teisininkų, pvz., prof. Tridimas, dr. Garbagnati Ketvel, prof. Eeckhout, dr. de Baere, jų darbai buvo parašyti dar iki Lisabonos sutarties teksto paskelbimo ir dėl to nebuvo orientuoti į Lisabonos sutartį. Tikslams pasiekti pirmiausia analizuojamos ETT jurisdikcijos apribojimo BUSP klausimams aplinkybės, kontekstas ir diskusijos Europos konvente, kurios ir nulėmė Sutarties dėl Europos Konstitucijos tekstą bei Teismo jurisdikcijos klausimais buvo perkeltos ir į Lisabonos sutartį. Antroje dalyje analizuojama Sutarties dėl ES veikimo 40 str. įtvirtinta ETT teisė kontroliuoti, kad realizuojant BUSP kompetenciją nebūtų pažeistos kitos ES kompetencijos. Trečioje dalyje analizuojami Lisabonos sutarties pakeitimai dėl ETT jurisdikcijos, kuriais sustiprinamos privačių asmenų teisės į teisminę gynybą BUSP srityje: aptariamas Sutarties dėl ES veikimo 215 (2) str. dėl Tarybos teisės taikyti sankcijas privatiems asmenims bei susijusi Sutarties dėl ES veikimo 275 str. 2 d., kuria ETT suteikiama kompetencija prižiūrėti, kaip laikomasi ES sutarties 40 str., priimti privačių asmenų ieškinius dėl BUSP teisės aktų anuliavimo, prižiūrint teisėtumą Tarybos sprendimų, patvirtinančių ribojančias priemones fiziniams ir juridiniams asmenims. Straipsnyje taip pat polemizuojama, ar dabartinis reglamentavimas nepalieka erdvės ginčyti, kad Europos Teisingumo Teismas galėtų priimti nacionalinių teismų prašymus dėl prejudicinių sprendimų BUSP klausimais, nors Sutarties tekstas aiškiai to nenumato. Galiausiai, trumpai aptariama problema dėl ETT teisės priimti išankstines nuomones dėl BUSP srityje sudaromų tarptautinių sutarčių suderinamumo su ES sutartimis