Ples Bargaining or Simply Plea of Guilty - the Possibility to simplify Criminal Procedure.

Plea bargaining is a very important feature of criminal procedure in common law countries. It is the way to administer justice avoiding expensive trials and reducing the workloads of prosecution, defence and court, saving their time as well. Despite these advantages of such a procedure it does not correspond to some legal principles and basic rights of a defendant and even a victim. That is why it fairly deserves to be criticized not only in continental law system countries but in such countries as England and Wales themselves. But there are some European countries examples described in this article which show that it is possible to incorporate the basic elements of the original plea bargaining according to the specific character of the national criminal procedure and the requirements of the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. The experience of foreign countries, in particular the Codes of Criminal Procedure of Italy and Russia, the draft of the Code of Criminal Procedure of Estonia and some German scholarships’ ideas persuade us that a defendant who admits his guilt of committing a crime and (or) refuses the right to trial in case of minor crimes can speed the criminal process and reduce its costs without any big inconsistency with fundamental requirements of a democratic criminal procedure. In case of such a decision of defendant appropriate sentence reduction on regular basis according to law must be applied. The plea of guilty is also included in the criminal procedure of Lithuania. But the trial is compulsory in any case. In this sense, some amendments to the Code of Criminal Procedure can be made and the goal to simplify the criminal procedure can be achieved.Šiame straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos, kaip ir daugelio kitų kontinentinės teisės valstybių, baudžiamajam procesui iš pažiūros svetimas sandėrio dėl prisipažinimo kaltu, dar kartais vadinamo derybų dėl kaltės (angl. plea bargaining), institutas1 ir vienas iš jo pagrindinių elementų – kaltinamojo prisipažinimas. Be jokios abejonės, vienas iš mūsų proceso principų yra nešališkas ir išsamus2 baudžiamosios bylos aplinkybių ištyrimo principas, kuris įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą, nepaisant kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikaltimą, rinkti ir tirti kitus įrodymus siekiant nustatyti objektyvią tiesą. Bendrosios teisės tradicijomis paremtame rungtyniškame procese, atvirkščiai, teisėsaugos institucijoms keliami pragmatiškesni tikslai. Derybomis pasiekus kaltinamojo prisipažinimą dėl vieno arba kito nusikaltimo ar jo epizodo, tyrimas iš esmės baigiamas, o teisminis nagrinėjimas nevykdomas apskritai, todėl valstybė sutaupo milžiniškus pinigus ir teisėsaugos pareigūnų laiką. Suprasdamas šių dviejų baudžiamojo proceso modelių skirtingumą straipsnio autorius nebando laužyti Lietuvoje galiojančios baudžiamojo proceso principų sistemos ir aklai siūlyti vykdyti baudžiamąjį procesą laikantis tik ekonomiškumo bei pragmatiškumo. Siekiama tik parodyti, kad ir mūsų baudžiamuosiuose bei baudžiamojo proceso įstatymuose galima rasti vienokių ar kitokių anglosaksų derybų dėl kaltės instituto požymių. O tai, kad šiuo institutu domisi ir kitos Europos valstybės, tokios kaip Italija, kaimyninė Estija bei Rusija ir netgi Europoje dažnai tinkamo baudžiamojo proceso pavyzdžiu laikoma Vokietija, leidžia autoriui daryti tam tikras išvadas dėl Lietuvos baudžiamojo proceso tobulinimo ir pateikti šią temą diskutuoti plačiau