Sprendimų iniciavimas ir pasiūlymų vertinimas Lietuvos savivaldybėse

The article analyses main features of processes of political/administrative decision initiation and evaluation in Lithuanian municipalities. Demand of development of decision-making process in municipalities was inspired by: a) decentralization; b) changes in the institutional structure of municipalities; c) economic/social partner and municipalities cooperation in making important to communities municipal decisions. The most relevant areas of decision-making improvement are analyzed using methods of sociological survey and organizational structure analyses. Results of the research shows that a great number of Lithuanian municipalities strives to ensure high quality of decision making and suggestion discussing. Nevertheless, it is very common for municipalities while reacting to the problems to thrust decisions, to form the policy and make decisions instead of arriving at consensus and decision planning.Straipsnyje siekiama nustatyti Lietuvos savivaldybėse vyraujančią politinių administracinių sprendimų (PAS) iniciavimo tvarką, pagrindines pasiūlymų vertinimo problemas. Siekiant šio tikslo 2004–2005 m. atlikta savivaldybių atstovų sociologinė apklausa, struktūrizuotas interviu ir savivaldybių organizacinės struktūros analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad sprendimų, pasiūlymų iniciavimo, svarstymo bei priėmimo tvarka Lietuvos savivaldybėse nevienoda, PAS laisvė nepagrįstai suvaržyta centrinės valdžios institucijų, savivaldybėse nėra sukurta bendra informacijos apie sprendimų poreikį surinkimo sistema, menkai vertinama piliečių iniciatyva. Ištyrus PAS pasiūlymų vertinimo ypatumus paaiškėjo, kad savivaldybėse aktyviai steigiamos savivaldybių tarybų Kolegijos bei komisijos aktualiems klausimams ir pasiūlymams nagrinėti. Vis dėlto savivaldybėse nepakankamai naudojamasi ekspertų pagalba vertinant PAS pasiūlymus, sprendimų vertinimo procesai pernelyg sutelkti politinės viršūnės rankose. Reikšmingiausia PAS pasiūlymų vertinimo problema – sprendimų vertinimo metodikų trūkumas: nėra formalizuoti kriterijai, pagal kuriuos būtų vertinamas socialinis pasiūlymų ar projektų poreikis bei aktualumas. Apibendrinant galima teigti, kad dauguma Lietuvos savivaldybių siekia sprendimų priėmimo bei pasiūlymų svarstymo procesų kokybės. Vis dėlto lieka neišspręstos racionalaus planavimo ir politinių strateginių sprendimų integravimo problemos. Savivaldybėms būdingas ne konsensuso ir sprendimų planavimo, o reagavimo į iškylančias problemas, primetant sprendimus, politikos formavimo bei sprendimų priėmimo stilius