Specialiųjų žinių naudojimo formų Lietuvos baudžiamajame procese optimizavimas.

Reality in most criminal cases is so puzzling and specific, that in order to solve different problems during the procedure of providing evidence we need to apply for knowledge from various fields of human activity. Special knowledge involves any kind of knowledge and skills in science, technology or any other human activity, which is acquired during special studies and/or professional activity and is used for providing evidence and information to investigate a criminal case. The article discusses about problems of codification of special knowledge application in the Criminal Procedure Code of the Lithuanian Republic and the Law of Forensic Expertise of May 1, 2003. The participants of criminal procedure - experts and specialists - have been also indicated as the providers of special knowledge in crime investigation. However, their role has been radically changed. The article analyses forms of special knowledge application: decisions of experts and specialists. The emphasis is laid on the problems of expertise provision. The procedure of application for expertise has been criticised. A multi-stage application has become a serious obstacle in the way of the legal reform in order to achieve certain goals - to avoid a long-lasting preparation of a criminal case for a criminal court trial. Finally, possible optimization of special knowledge application and some amendments to the Criminal Procedure Code have been suggested. The amendments might optimize the application of special knowledge during criminal procedure.Straipsnyje nagrinėjamos specialiųjų žinių naudojimo reglamentavimo problemos, iškilusios 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui. Straipsnyje analizuojamos specialiųjų žinių naudojimo formos: ekspertizė ir specialisto išvada. Daugiausia dėmesio skiria-ma ekspertizės skyrimo problemų analizei, specialiųjų žinių naudojimo formų palyginimui bei jų optimizavimui. Autoriai kritikuoja ekspertizės skyrimo procedūrą, kuri tapo daugiapakopė ir neleidžia pasiekti teisinės reformos metmenyse numatyto tikslo, t. y. neužtikrina spartaus baudžiamosios bylos parengimo teisminiam nagrinėjimui. Straipsnio pabaigoje autoriai siūlo optimizuoti specialiųjų žinių naudojimo formas ir pateikia, jų nuomone, būtinus Baudžiamojo proceso kodekso normų papildymus