Alma Ragauskaitė. XVI-XVIII a. kauniečių asmenvardžiai

Recenzijoje aptariama Alma Ragauskaitės daktaro disertacija „XVI-XVIII a. kauniečių asmenvardžiai“, kurioje tiriami asmenvardžiai, išrinkti daugiausia iš Kauno miesto savivaldos dokumentų, parašytų lenkų, lotynų ir LDK kanceliarine slavų kalba – iš viso per 11300. Disertacijoje yra svarbių duomenų ir išorinei lingvistikai. Ypač tai pasakytina apie lietuviškų asmenvardžių slavinimo skyrių. Ragauskaitė nustatė, kad XVI a. Kauno raštininkai neretai dar išlaikydavo gana autentiškas lietuviškų asmenvardžių lytis, nors jau tada nemaža dalis turėjo slavišką priesagą -ovič; nelietuviškų asmenvardžių lyčių padaugėjo XVII a. antroje pusėje, o XVIII a. jos ėmė vyrauti. Disertacijoje atliktas Kauno ir Kėdainių bažnyčių knygų palyginimas rodo, kad XVIII a. pabaigos kėdainiškių pavardėse lietuviškų bruožų likę daugiau negu maždaug to paties meto kauniškių. Didžioji pavardžių lenkinimo banga XVIII a. sutampa su leksikos slavybių antplūdžiu ir į LDK lietuviškus raštus. Abiem atvejais matyti sustiprėjusi orientacija į prestižinę lenkų kalbą, kurią lėmė tuo metu Europoje populiarus makaroninis stilius, taip pat nelietuvių raštininkų bei pačių gyventojų intencijos. Pastebima, jog XVIII a. tarp miestiečių buvo prestižiška turėti lenkiškas pavardžių formas, o toliau nuo miesto gyvenę lietuviai, geriau išlaikę gimtąją kalbą, vartojo autentiškas lietuviškas pavardes. Ne tik etimologus, bet ir išorinės lingvistikos bei Lietuvos istorijos tyrėjus turėtų sudominti platus asmenvardžių kilmės skyrius. Išsamiai aptartas kauniečių pavardžių susidarymas, fragmentiškesnis yra asmenvardžių darybos aprašas