Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo problemos statutinėje valstybės tarnyboje.

This article is devoted to investigation of problems of implementation of article 6 of the European Convention on Human Rights. On the basis of the social research carried out by the author a presumption has been made that the legislative endows certain social privileges, marks officers of statutory institutions out of other social groups, however, does not give enough attention as to their human and civil rights. The article comprehensively analyses officers’ right to defence, moral support during disciplinary proceedings, in when imposing of statutory reprimands (sanctions). A distinguishing feature of the 21st century is united and democratic Europe where fundamental democratic values, supremacy of law and human rights, are respected. Due to peculiarities of institution activities officers inevitably encounter restrictions of their civil rights, although provisions of the Convention are supposed to be fully applied towards them and problems of their implementation are to be solved on the basis of legal acts and recommendations of the community law. Thus, when implementing human rights in internal administration of statutory institutions, it is needed to solve controversial questions where unified powers of scientists and experts of public administration are necessary.Straipsnyje nagrinėjamos Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio įgyvendinimo teisėsaugos institucijų vidaus valdyme problemos. Autorius gvildena visuomenės ir mokslo literatūroje keliamą hipotezę, kad statutiniu teisėsaugos institucijų pareigūnus įstatymų leidėjai išskiria kaip socialinę grupę dėl tarnybų vidaus valdymo išskirtinumo. Socialinių mokslų įrodyta, kad išskyrimas, reiškiantis žmogaus teisių ignoravimą, gresia socialine dezintegracija. Valdymo tema labai plati, todėl išsamiau nagrinėjamas autoriui rūpimas klausimas, ar pareigūnai, kai jų atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, priimamos drausminės sankcijos, gali naudotis teisine gynyba ir gauti reikiamą moralinę paramą. Autoriaus atliktos apklausos patvirtino, kad pareigūnai žino savo tarnybinę priedermę įgyvendini Europos žmogaus teisių konvenciją savo praktinėje veikloje, tačiau daug problemų kyla dėl jos taikymo tarnybų vidaus administravime. Iki šiol nepakankamai objektyviai vertinamas pareigūnų gynybos, moralinio palaikymo aspektas, t. y. profesinės sąjungos, jų vaidmuo ginant pareigūno socialines bei žmogaus teises. Tarnybų statutai numato pareigūnų galimybę dalyvauti profesiniu sąjungų veikloje. Profsąjungų įgalioti atstovai gali dalyvauti tiriant ir priimant sprendimus dėl pareigūnų tarnybinių pažeidimų. Tačiau kiti įstatymai šia teisę siaurina, nes įtariamajam drausmės pažeidėjui suteikiama viso labo teisė rašyti pasiaiškinimą bei nuobaudą apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad teisės aktai, reglamentuojantys pareigūnų tesę į gynybą ir moralinę paramą, nėra svarbios prielaidos įgyvendinti pamatines demokratijos vertybes – įstatymo viršenybę ir pagarbą žmogaus teisėms