Asmens duomenų naudojimas semantinių technologijų vystymo kontekste: teisiniai klausimai

The article presents the consideration about the right to privacy of the individual vs. public interest in the context of the challenges of globalization of personal data ecosystem, new trends of information technologies and the digital economy boost. A new computing and information sharing architecture and technologies has emerged during the past 10 years. The proposed European Commission Data Protection Regulation currently under discussion by the European Council and Parliament is the most comprehensive attempt to establish new norms for the flow of personal data. While different views were expressed throughout the dialogue on these proposals and the underlying principles, it was clear that these rules when agreed would be the big step forward creating and implementing the new Personal Data ecosystem. While the complexity of operating in a decentralized and distributed networked environment poses new challenges, ensuring Personal Data security remains crucial.Skaitmeninės revoliucijos, spartaus internetinių technologijų plėtros, milžiniškais tempais didėjančios informacijos ir duomenų apimties, virtualių socialinių tinklų ekspansijos kontekste asmens duomenų apsaugai kyla vis nauji iššūkiai. Atlikus teisės aktų ir informacinių technologijų plėtros tendencijų analizę, straipsnyje konstatuojama, kad globalizacija ir naujos asmens duomenų ekosistemos koncepcija verčia persvarstyti tradicines asmens duomenų ir jų apsaugos sampratas bei jų santykį su viešuoju interesu, kurį atstovauja skaitmeninės ekonomikos, mokslo ir technologijų plėtra. 2012 m. Europos Komisija pasiūlė iš esmės reformuoti Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos teisės aktus. Siūloma reforma turėtų sustiprinti individualias teises, spręsti globalizacijos keliamas problemas bei naujas technologijų plėtros iššūkius. Straipsnyje atskleidžiama, kad aktuali Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo redakcija, griežčiau už Europos Sąjungos teisines normas reguliuojanti asmens duomenų naudojimą ir jų apsaugą, apsunkina pažangių kalbos ir semantinių technologijų plėtrą Lietuvoje, nors šioje srityje Lietuva 6-8 metais atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Autoriai prieina išvados, kad susidariusioje situacijoje, nelaukiant Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos reformos rezultatų, Lietuvoje būtina tarpinė asmens duomenų apsaugą reguliuojančių teisės aktų reforma, nes susidariusi teisinė ir technologinė situacija kelia rimtą grėsmę asmens teisei į privatumą, asmens duomenų apsaugai bei viešajam interesui