Mažareikšmės veikos instituto ištakos ir raida Lietuvos baudžiamojoje teisėje.

Straipsnyje nagrinėjamas nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo institutas, jo ištakos ir raidos etapai. Ši tema tapo aktuali įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, kuris iš esmės pakeitė teisinį mažareikšmės veikos turinį. Vadovaujantis vien įstatymo leidėjo suformuluotais teisiniais kriterijais, ne visada pavyksta vienareikšmiškai atsakyti į klausimus, kokios veikos laikytinos mažareikšmemis, o kokios ne, todėl atsakymų į šiuos klausimus ieškoma platesniame baudžiamosios teisės teorijos istoriniame kontekste. Daugiausia dėmesio skiriama nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo teisinės prigimties analizei, atsižvelgiant į šio teisinio reiškinio turinio laiką visuomenės ir teisinės sistemos raidos atžvilgiu. Straipsnyje įvairiais aspektais nagrinėjami keli teisinio reiškinio raidos etapai, kurie lyginami su naujuoju baudžiamuoju įstatymu, nurodant panašumus ir skirtumus. Empirinę tyrimo dalį sudaro ne tik Lietuvoje priimti baudžiamieji įstatymai, bet ir Rusijos baudžiamieji įstatymai. Baudžiamosios teisės istoriniai tyrimai neatsiejami nuo Rusijos baudžiamosios teisės, nes būtent mažareikšmiskumo sąvoka pirmiausia buvo įtvirtinta sovietiniame baudžiamajame įstatyme, o vėliau kitose valstybėse, kurias Rusija buvo okupavusi (taip pat ir Lietuvos BK), bei tose valstybėse, kurių teisinei sistemai Rusija darė vienokią arba kitokią įtaką. Straipsnyje išsakyti teiginiai ir suformuluotos išvados grindžiamos baudžiamųjų įstatymų ir įvairių šia tema nagrinėjusių mokslininkų darbų analize