Synonyms and variants of conjugate two-word terms of law in Lithuanian legal codes of 1918-1940

Straipsnyje analizuojami 1918–1940 m. Lietuvoje galiojusių iš rusų kalbos verstų kodeksų teisės terminai. Ištyrus paaiškėjo, kad kodeksuose dvižodžiai teisės terminai gausiausiai turėjo sinonimų ir variantų. Ypač daug būta tos pačios šaknies sinoniminių ir variantinių terminų, todėl nuspręsta parodyti vyraujančius jų raiškos tipus. Tipiškiausi terminų variantai – terminai su įvardžiuotinėmis ar paprastosiomis būdvardžių ir dalyvių formomis. Tipiškiausi sinonimai – terminai su daiktavardžio kilmininku ar būdvardžiu su priesaga -inis, -ė išreikštais šalutiniais dėmenimis. Sinonimų ir variantų gausa rodo, kad teisės terminija tuo metu buvo kuriama, o daryti tai sekėsi nelengvai. Nusistovėjusių terminų beveik nebuvo, todėl kodeksų vertėjai vartojo tokius terminus, kurie jiems atrodė tinkamesni. Ne visada iš karto sekėsi sukurti tikslius, sistemiškus, geriausiai terminų vartotojų poreikius tenkinančius terminus. Kita vertus, kartais be reikalo vėlesniuose kodeksuose buvo kuriami nauji terminai, tyčia ar per nepasižiūrėjimą nepaisant jau anksčiau sukurtų. Iš medžiagos matyti, kad teisės terminų vienodumo anuomet siekta nepakankamai.This article analyses terms of law from the Codes, which were translated into Lithuanian from Russian and were in force in 1918-1940. The analysis shows that two-word terms of law had a lot of synonyms and variants. The most frequent were synonymic and variant terms with the same root, therefore the decision was taken to show the predominant types of their expression. The most typical variants of terms are terms with simple or pronominal forms of adjectives and participles. The most typical synonyms are terms with subordinate elements in a genitive of a noun or an adjective with the suffix -inis, -ė. The abundance of synonyms and variants shows that terminology of law was in the process of creation at that time and this process was not easy. There were hardly any well-established terms, therefore translators of the Codes used terms they thought were most suitable. Precise, systemic terms, which met needs of the users, were made not from the first attempt. On the other hand, in later translations of the Codes new terms were sometimes created needlessly, when the existing terms were deliberately or accidentally ignored. The material shows that there were not enough attempts to achieve uniformity in the terms of law