Educational possibilities of musical improvisation in the context of future music teachers' education

Straipsnyje analizuojama edukacinės-eksperimentinės veiklos, taikant muzikinę improvizaciją, patirtis, atskleidžianti būsimųjų muzikos mokytojų (II pakopos studentų) kognityvinių, improvizacinių gebėjimų, kūrybiškumo pokyčių raišką. Taikyti šie tyrimo metodai: teorinė mokslinės literatūros analizė, ugdomasis eksperimentas, statistinė duomenų analizė. Išryškintas muzikos improvizacijos kaip veiklos srities ir kūrybiškumo ryšys: improvizuojant išgyvenamas kūrybinis potyris, dėl kurio kinta individo kūrybinis matymas, gebėjimai. Baigiamojo diagnostinio testo rezultatai atskleidė, kad džiazo improvizacijos teorinių pagrindų integravimas į ugdymo procesą ryškiai praplėtė studentų kognityvinių gebėjimų lygį ir atvėrė papildomas galimybes mokantis improvizuoti. Kūrybinių užduočių atlikimas antrojo diagnostinio pjūvio metu parodė, kad magistrantų improvizaciniai gebėjimai pastebimai pakito – eksperimento metu gebėjimai pakilo nuo labai žemo/žemo iki vidutinio/aukšto lygio. Pozityvūs pokyčiai užfiksuoti ir atlikus akompanavimo iš harmoninių funkcijų kūrybinę užduotį. Pakilus magistrantų improvizaciniams gebėjimams, kūrybiškumo įsivertinimo lygis išaugo nuo žemo iki vidutinio ir nuo vidutinio iki aukšto. Muzikos improvizacija kaip nauja muzikos pedagogikos disciplina ateityje turėtų/galėtų būti integruota į būsimųjų muzikos pedagogų rengimo ugdymo turinį. Tikėtina, kad tai būtų viena inovatyvesnių priemonių, siekiant nuolat tobulinti ir efektyvinti muzikos pedagogikos studijas.The article analyses educational-experimental activities, while applying musical improvisation, experience, which revealed the expression of the changes of cognitive, improvisational abilities and creativity of the prospective music teachers (2nd cycle students). The applied methods of the research: theoretical analysis of scientific literature, educational experiment, statistical analysis of data. The relation of musical improvisations as an activity field and creativity is emphasised: an experience of creation, for which the creative vision, abilities of the individual change, is felt while improvising. The results of the final diagnostic test revealed that the integration of theoretical background of jazz improvisation into the process of education extremely broadened the level of cognitive abilities of the students and gave additional opportunities of learning the improvisation. The performance of the tasks of creativity during the diagnosis showed that the improvisational abilities of the postgraduate student noticeably changed – during the experiment, the abilities went up from very low/low to average/high level. Positive changes are recorded during the task of creativity of accompaniment from the harmonic functions. When the improvisational abilities of postgraduate students improved, the level of self-evaluation of creativity rose from the low and average to high. In the future, musical improvisation as a new discipline of musical pedagogy has/could be integrated into the content of education of the future music teachers. It is probable, that it would be one of the innovative tools, while aiming at improving and making the studies of musical pedagogy more effective