Trenerių ir sportininkų studentų požiūris į sporto psichologiją bei sporto psichologo darbą

The present article analyzes the attitude of sport coaches and sportsmen-students, who have participated in the SELL (Finland, Estonia, Latvia, Lithuania) games to sport psychology and the work of a sport psychologist. The research was performed in two directions: an analysis of specific literature and a questionnaire of sportsmen (based on the unique methodology of Martin et al, 2002), which allows determining tolerance to sport psychology, confidence in a sport psychologist, openness of respondents and links of cultural peculiarities. The survey showed that the coaches were not unanimous regarding the issues of the status of sport psychology and the work of a sport psychologist. Sportsmen-students indicated being tolerant, open and trusting in sport psychology and the work of a sport psychologist; however, in practice only 13 from 126 respondents had experience in consulting with a sport psychologist.Šiame straipsnyje analizuojamas sporto šakų trenerių ir sportininkų studentų požiūris į sporto psichologiją ir sporto psichologo darbą. Tyrimas vykdytas dviem kryptimis: trenerių pozicija tirta analizuojant specialią literatūrą, o sportininkų studentų požiūris gvildentas eilinėse Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos (SELL) studentų žaidynėse, vykusiose Estijoje. Tiriamieji apklausti anglų, rusų, lietuvių kalbomis. Tyrimui taikyta S.B. Martino ir kt. (2002) parengta originali Požiūrio į sporto psichologiją (The Attitudes Toward Seeking Sport Psychology Consultation Questionnaire) metodika, leidžianti nustatyti toleranciją sporto psichologijai, pasitikėjimą sporto psichologu ir respondentų atvirumą bei kultūrinių savitumų sąsajas. Tyrimu atskleista, kad treneriai nepasiekė vieningos nuomonės sporto psichologijos ir sporto psichologo darbo bei jo statuso kolektyve klausimais. Nustatyta, jog sportininkai studentai yra tolerantiški sporto psichologijai. Jie atviri, pasitikintys ir sporto psichologija, ir sporto psichologo darbu. Didžia dalimi tai verbaliniai teiginiai, nes praktiškai iš 126 apklaustųjų tik 13 lankėsi pas psichologą