Prejudicinio sprendimo procedūra Europos Bendrijų Teisingumo Teisme.

The purpose of this article is to introduce principal questions related to the concept and procedure of preliminary rulings, the main form of cooperation between the Court of Justice and national courts. A separate part of the article analyses certain aspects of its legal effect and the reform necessary to achieve a more effective functioning of its mechanism. Preliminary rulings, given according to Article 234 EC Treaty, have to ensure a uniform interpretation and application of Community law in all European Union Member States. Moreover, preliminary rulings should be considered as a real source of enrichment for Community law. The author emphasizes that the preliminary ruling procedure is an intermediate phase in a case pending before a national court. It has specific features determined by the same nature and characteristics of Community law. In the context of the preliminary ruling procedure, national courts applying Community law have a right and - in certain cases - an obligation to refer a case to the Court of Justice for a preliminary ruling concerning specific questions of interpretation or validity of Community law. However, it should be noted that the Court of Justice does not give an opinion on the validity of national law, nor on its application to the facts of a specific case. Moreover, the Court does not apply provisions of Community law in the main proceedings. The interpretation given by of the Court of Justice is binding not only for the referring national court but also for all other courts of the Member States, when they face the same question in cases arising before them. The article refers to the doctrine of law and the case law of the Court of Justice and draws the conclusion that the preliminary ruling procedure is one of the fundamental elements of the EU legal system. The role and importance of preliminary rulings are obvious and clearly defined in enlarged European Union which is on the way to further enlargement.Straipsnyje glaustai išdėstomi pagrindiniai prejudicinio sprendimo, svarbiausios Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo formos, ir jo priėmimo procedūriniai klausimai. Atskirai trumpai aptariami prejudicinio sprendimo teisinio poveikio, taip pat reformos, būtinos tam, kad jo mechanizmas toliau efektyviau veiktų, aspektai. Prejudiciniu sprendimu, pri imamu remiantis Europos Bendrijos (toliau - EB) sutarties 234 straipsniu, siekiama užtikrinti vienodą Bendrijos teisės aiškinimą bei taikymą visose Europos Sąjungos (toliau - ES) valstybėse narėse. Kartu prejudicinis sprendimas neišvengiamai yra tikras Bendrijos teisės turtinimo šaltinis. Straipsnyje pažymima, kad prejudicinis procesas yra tik tarpinis procesas nacionaliniam teismui sprendžiant pagrindinę bylą. ES sistemoje jis turi savitų bruožų, lemiamų pačios Bendrijos teisės prigimties bei jos ypatumų. Šiame procese nacionaliniai teismai, pirmieji taikantys Bendrijos teisę, turi teisę, o tam tikrais atvejais - ir pareigą kreiptis i Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą konkrečiu Bendrijos teisės aiškinimo ar galiojimo klausimu. Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas nepareiškia nuomonės nei dėl nacionalinės teisės galiojimo, nei dėl jos taikymo konkrečioje nacionalinėje byloje. Šis Teismas taip pat netaiko Bendrijos teisės nuostatų pagrindinėje byloje . Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas yra privalomas ne tik jo paprašiusiam nacionaliniam teismui, kad šis galėtų išspręsti nagrinėjamą pagrindinę bylą, bet ir kitiems ES valstybių narių teismams, kai toks klausimas kyla jų nagrinėjamose bylose. Straipsnyje remiamasi teisės doktrina bei Teisingumo Teismo praktika ir daroma išvada, kad prejudicinis procesas neabejotinai yra vienas kertinių ES teisinės apsaugos sistemos elementų. Išsiplėtusioje bei besiplečiančioje ES prejudicinių sprendimų perspektyva taip pat yra aiški ir suprantama