Europos Sąjungos valstybių nacionalinės teisės įtaka Lietuvos Respublikos darbo ginčų instituto reformai.

One of the most significant issues dealt with in this article is related to the impact of the EU rules on the Labour Law of the Republic of Lithuania, which is currently under a reform, particularly – the resolution of labour disputes. The search for answers focuses on some important circumstances. The first one to be mentioned is that a certain influence has been made on the Labour Law of the Republic of Lithuania by the National Law of the European Union Member Countries. After having signed the mentioned treaties of association, it appeared that in addition to the regulation of trade, agriculture and other economic aspects, the European Communities try to regulate legal labour relations within the member states by emphasizing areas such as free movement of workers, equal gender opportunities and non-discrimination at work, safety of workers and their health care, non-typical labour forms, protection of workers’ interests, etc. It may be stated that the contemporary EU rules started their formation already in the framework of the European Communities. The second significant circumstance is that Lithuania became a member of the International Labour Organization in 1921, but the soviet occupation has terminated that membership. It was restored on 4 October, 1991 and was followed by active efforts to harmonize the national law with the Constitution, conventions and recommendations of this organization as well as with other international standards [...]Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos Respublikos darbo ginčų instituto reformavimas ir kaita Nepriklausomybės laikotarpiu atskirų Europos Sąjungos valstybių patirties kontekste. Darbo ginčų reforma Lietuvoje minimu laikotarpiu vyko keliais etapais, iš jų paskutinysis, prasidėjęs 2013 m. sausio 1 d., pakeitė darbo ginčų komisijų organizavimo tvarką, šias komisijas pradėjus kurti teritoriniu principu, prie veikiančių Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių padalinių, nustačius, kad į darbo ginčų komisiją su skundu gali kreiptis ne tik darbuotojas, bet ir darbdavys, įvedus kitas naujoves. Tačiau šie pokyčiai vis dar neatspindi europinių tendencijų, kiek įmanoma mažiau institucionalizuoti ikiteisminę individulių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką. Straipsnyje akcentuojama mintis, jog darbo ginčų instituto reforma laikytina nebaigta ir, tikėtina, bus tęsiama, remiantis pažangiausia kai kurių ES valstybių praktika šioje srityje, tačiau išlaikant nacionalinį teisinio reguliavimo ypatumą