The challenge of ancient cynics to contemporary world: the return to the natural virtue of temperance.

This article analyses the most important and interesting aspects of the Ancient Greek Cynicism: diagnosis of the main disease of Ancient Greek civilization and prescribed medicine for that malignant malady. The article also treats the relevance of that medicine to the modern form of above mentioned malady. The article begins with the Ancient Cynics’ severe criticism of the Antique Greece civilization. According to Cynics, civilization annihilates temperance – the main feature and essential virtue of human nature. Furthermore, civilization replaces temperance with surplus of pleasures, regarded as the state of dangerous disease. According to Cynics, there is only one remedy for this disease, namely, the return to the natural radical temperance. The only way leading to that is askesis, i.e. practice for both body and soul. The cult of pleasures is also an evident vice and disease of contemporary commodified civilization. The qualities of this civilization turn radical temperance of Cynicism into a too bitter tablet for the unduly squeamish stomach of a contemporary man. Meanwhile, considerably milder form of temperance, which could promote the sense of proportion in everything, could become a contemporary means of prophylaxis. Similarly, askesis of the Ancient Greek Cynics deprived of its radical dimension could become one of the possible ways to achieve the above mentioned sense of proportion.Vienas įdomiausių ir originaliausių antikinės graikų filosofijos fenomenų buvo kinikų mokykla. Ji labiausiai išgarsėjo pirmuoju Vakarų minties istorijoje visuotiniu maištu prieš civilizaciją. Kinikai tvirtino, kad civilizacija naikinanti pagrindinį žmogiškosios prigimties bruožą ir esminę dorybę – saikingumą, užtikrinantį sveiką, ramų ir laimingą, o šiandieniniais terminais kalbant, kokybišką gyvenimą. Maža to, išsižadėjusi prigimtinio saikingumo, civilizacija pagrindiniu orientyru ir siekiniu iškelia žmogaus prigimčiai pražūtingą malonumų perteklių, kurio niekad nepakanka, kuris nuolat reikalauja vis naujesnių ir didesnių malonumų ir galiausiai atveda žmogų į vidinio chaoso, nuolatinės baimės bei nerimo, kitaip sakant, sunkios ligos būseną. Kinikų įsitikinimu, tėra vienintelis vaistas šiai ligai išgydyti. Tai sugrįžimas prie žmogaus prigimčiai būdingo radikalaus saikingumo – maksimalaus poreikių apribojimo. Į šį saikingumą tegalinti atvesti askezė – sielą ir kūną stiprinančios, grūdinančios ir lavinančios pratybos. Jos privalančios tęstis visą žmogaus gyvenimą. Malonumų kultas – akivaizdi ir vartojime paskendusios šių dienų civilizacijos yda bei liga. Tad kyla klausimas: ar kinikų pasiūlytas vaistas gali būti tinkamas ir veiksmingas šiuolaikiniame pasaulyje? Šio pasaulio savybės – daug didesnis poreikių mastas, ištobulintas ir sudievintas vartojimas, daug greitesnisgyvenimo tempas ir t. t. – paverčia radikalųjį kinikų saikingumą tiesiog per karčia ir kieta tablete gana lepiam to pasaulio piliečio skrandžiui. Tuo tarpu švelnesnis ir minkštesnis šios tabletės variantas galėtų prisidėti prie amžinojo civilizacijos negalavimo sušvelninimo. Tiesa, ne išgydymo, bet bent jau sušvelninimo. Tad ne radikali, o gerokai švelnesnė saikingumo forma, kurią galėtume pavadinti tiesiog [...