Lietuvos turizmo konkurencingumas Baltijos šalių regione

Mokslinėje literatūroje lankytinų vietų turistinis patrauklumas dažnai siejamas ar net tapatinamas su tarptautiniu šalies įvaizdžiu. D. Bernstein (1996) šalies įvaizdį tarptautinėje turizmo rinkoje aiškina turisto elgsenos ypatumais: kaip asmuo elgiasi šalies atžvilgiu, kaip suvokia šalį – kaip artimą ar tolimą, uždarą ar atvirą, priimtiną ar nepriimtiną; kiek pasitiki apie šalį teikiama informacija ir ar yra pasiruošęs keliauti į tą šalį. D. Bernstein taip pat ištyrė, kad turistai šalies patrauklumą paprastai sieja su atstumu iki jos, geografine padėtimi, klimatu, disponuojamais gamtos ar kultūros ištekliais, vietine kultūra ir politine situacija. Taip pat nustatyta, kad lankytinos vietos turistinio patrauklumo ir konkurencingumo vertinimą nemažai lemia asmeniniai turisto bruožai ir kelionės pobūdis, tiksliau, šių dviejų elementų suderinamumas. Lankytinos vietos turistinio patrauklumo ir konkurencingumo vertinimui reikšmingesnės yra šios asmeninės savybės: amžius, išsilavinimas, materialinė padėtis, priklausomumas tam tikram socialiniam sluoksniui, profesija ir einamos pareigos. Savo ruožtu lankytinos vietos turistinio patrauklumo ir konkurencingumo vertinimui įtakos turi kelionei pasirinkta vieta, kelionės trukmė, motyvacija, pageidaujamos pramogos, turistų srautų tipologija lankomoje vietovėje, kelionės tipas (individuali ar grupinė), kartu keliaujančių asmenų grupės dydis (Berardi, 2002). Tyrimo objektas – Lietuvos turizmo konkurencingumas. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos turizmo konkurencingumą Baltijos šalių regione. Tyrimo uždaviniai: nustatyti turizmo plėtros tendencijas tarptautinėje rinkoje; nustatyti šalių patrauklumą keičiančius globalios turizmo rinkos pokyčius; įvertinti Lietuvos turizmo konkurencingumą Baltijos šalių regione, taikant tris vertinimo metodus: turizmo plėtros sąlygų konkurencingumo vertinimą, turizmo eksporto konkurencingumo vertinimą ir turizmo sektoriaus ekonominio poveikio vertinimą. Tyrimo problema sietina su besikeičiančiais turistų keliavimo įpročiais ir prioritetais, to padarinys – kintantis šalių populiarumas tarptautinėje turizmo rinkoje. Tyrimo metodai: straipsnis parengtas sisteminant ir apibendrinant įvairių autorių ir mokslininkų darbų turinio, turizmo plėtros prognozių analizę. Remiantis teorine šalies turistinio patrauklumo samprata, atlikta šalies turistinį patrauklumą kuriančių veiksnių analizė, taikant sisteminės, loginės ir kritinės analizės metodus, siejant teorines nuostatas ir tarptautinės turizmo plėtros politikos tendencijas. Nustatyta, kad, nors Lietuvos turizmo sektorius disponuoja panašiais gamtos ištekliais, kaip ir kitos Baltijos šalys, konkurencingumu jis nusileidžia kitoms Baltijos šalims: Lietuvos turizmo paslaugų eksporto konkurencingumas ir turizmo ekonominio poveikio rodikliai žemesni nei kaimyninėse šalyse. Remiantis turizmo eksporto ir ekonominio poveikio pastarųjų metų rodikliais, Lietuvą galima priskirti nekonkurencingų šalių grupei, tuo tarpu Estija ir Latvija priskirtinos žemo konkurencingumo lygio šalių grupei. Turizmo plėtros nulemtas indėlis į BVP ir darbo vietų kūrimą Estijoje beveik tris kartus didesnis nei Lietuvoje ir beveik du kartus didesnis nei Latvijoje.The global tourism market witnesses the increasingly intensifying processes of altering competition and customer needs. Competition is taking place not only among tourism service providers, but also among other participants in the leisure services market – entertainment business organizations, trade and leisure centres. Within the European tourism system the highest potential to increase the market share currently belongs to the Central and Eastern European states, which include Lithuania as well. Seeking to make use of these opportunities, it is indispensable not only to create tourism infrastructure, but also to search for other ways of representing unique tourism services. World Tourism Organization experts carried out a number of surveys, the goal of which was to determine the aims and presumptions of a touristic travel. It was established that even in the presence of changing leisure and holiday habits and fashions, one of the most important factors for choosing a target travel destination remains the touristic attractiveness of places of interest