Trajectories and tendencies of public governance reform in the 21st century

The analysis of public governance modernization and reform shows that public governance reform for each region and country has universality and specific features. Reform trajectories can be divided, described and explained as the trajectories of development methodology, mechanisms and instruments of ongoing reforms. The author, based on the opportunities of meta-analysis, classification and theoretic modeling methods, in the article seeks to indicate the essence of the main factors, trajectories and problems in the process of construction and implementation of public governance reform and modernization in the first decade of the 21st century. The aim of the article is to discuss and to show methodological aspects of the content of public governance reform and the impact of global change in a period of public governance evolution from the paradigm of the New Public Management to the New Public Governance. The author pays particular attention to the necessity to analyze and to explain the positions of theoretical constructs and to analyze the complexity of public governance reforms, as the modernization of bureaucratic form of governance, problems of centralization and decentralization, the creation of new innovative forms of inter-sector partnership, cross-sector interaction and the development of networking, hybrid organization as the modern form of creation of public value. Finally, the identification of content and complexity of public governance reform can help to define the main tendencies and trajectories, seeking to improve the quality of reform processes.Teoriniai-metodologiniai viešojo valdymo analizės, šiuolaikinių modernaus valdymo kaitos, reformų ir pokyčių globaliame pasaulyje tyrimai yra itin svarbūs šiuolaikinių politinių, administracinių, socialinių procesų sąveikos ir ryšių tarp jų, integracinių procesų pažinimo, interpretavimo kontekste, kai atsiranda naujos ryšių ir sąveikos tarp valstybės ir visuomenės valdymo institucijų ir piliečių formos. Visa tai yra globalaus valdymo institucinių struktūrų, jų dinamikos, veiklos valdymo praktikos tobulinimo esminės indikacijos, nuo kurių priklauso naujojo viešojo valdymo vystymosi tendencijos, modernizavimo iššūkiai ir naujų, pažangesnių ir inovatyvesnių valdymo formų įsitvirtinimas, rengiant ir įgyvendinant valstybės strategines nuostatas ir kryptis, įvairių lygių viešąsias programas, sujungiant visų valstybės sektorių, valdymo formų, struktūrinių darinių išteklių galimybes. Daugiausia dėmesio straipsnyje skiriama modernaus viešojo valdymo reformų sampratos, jų klasifikavimo pagal įvairius indikatorius, vidinės ir išorinės organizacijų aplinkos faktorių poveikio, reformų procesų sėkmės prielaidų, trukdžių identifikavimui, viešojo valdymo reformų tendencijų prognostiniam eksplanavimui