Modern pension system reforms in Lithuania: impact of crisis and ageing = Šiuolaikinės Lietuvos pensijų sistemos reformos: krizės ir visuomenės senėjimo įtaka.

The aim of this article is to define the actual construction of the modern 21st century’s Lithuanian pension system influenced by the last economic crisis and social challenges (ageing processes, raising social expenses) and implemented pension system reforms. Problems of the Lithuanian pension system are similar to those of the other European Union countries; therefore international organization recommendations and indications for future reforms should be evaluated and implemented. In this article Lithuanian pension system reforms are analyzed in the light of the recommendations of international organizations and situation in the European Union. Analysis of scientific literature, legal acts, documents, historical methods, were used. It may be used as methodical literature studying the actual processes in the field of the pension system reforms of Lithuania and experience of international organizations in this field.Šio straipsnio tikslas yra nustatyti šiuolaikinės XXI a. Lietuvos pensijų sistemos ypatumus, nulemtus pastarosios ekonominės krizės ir socialinių prielaidų (visuomenės senėjimas, socialinių išlaidų didėjimas), bei įgyvendintas pensijų sistemos reformas. Lietuvos pensijų sistemos problemos yra panašios į kitų Europos Sąjungos šalių, todėl, reformuojant pensijų sistemą, didelis dėmesys turėtų būti skirimas tarptautinių organizacijų rekomendacijoms šioje srityje. Lietuvos pensijų sistemos plėtra yra aktuali tema, nes pagrindinis pensijų sistemos uždavinys yra užtikrinti kiekvienam dalyviui pakankamas ir nuolatines pajamas senatvėje, gyvendinant esminius pensijų sistemos konstrukcijos principus – socialinį teisingumą, solidarumą bei nesumažinti valstybinio socialinio draudimo garantijų. Straipsnyje apžvelgiamos kaupiamųjų pensijų sistemos atsiradimo prielaidos, problematika ir naujos kaupiamųjų pensijų sistemos teisinio reglamentavimo analizė, pateikiami būsimos Lietuvos pensijų sistemos konstrukcijos vertinimai. Lietuvos pensijų sistemos konstrukcija turi būti grindžiama visų trijų pakopų plėtra, siekiant sistemos tvarumo ir finansinio stabilumo. Pensijų sistemos veikimas priklauso ir nuo lankstesnių darbo santykių reglamentavimo. Šiame straipsnyje analizuojamos Lietuvos pensijų sistemos reformos atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų (Tarptautinės darbo organizacijos, Tarptautinės socialinės apsaugos asociacijos, Europos Sąjungos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) patirtį ir socialinę bei ekonominę padėtį Europos Sąjungoje. Prognozuojama, kad Lietuvoje toliau blogės demografinė padėtis, dėl menko užimtumo ir emigracijos aštrės socialiniai reiškiniai. Tarptautinės organizacijos savo rekomendacijose pabrėžia socialinių garantijų svarbą bei plėtrą ir būtinybę išmokų dydžius reguliuoti atsižvelgiant į ekonominę padėtį bei tikėtiną gyvenimo trukmę. Straipsnyje taikyti mokslinės literatūros analizės, teisės aktų analizės, dokumentų analizės ir istorinis metodai. Straipsnyje pateikiama medžiaga gali būti naudojama kaip metodinė literatūra, padedanti įvertinti vykstančius procesus Lietuvos pensijų sistemoje ir tarptautinių organizacijų patirtį šioje srityje