About the evaluation of V.Krėvė-Mickevičius political activities in the press of Lithuanian exile in USA during 1945-1954

Žymaus lietuvių literatūros klasiko V. Krėvės-Mickevičiaus 1940 m. politinė veikla prosovietinėje Liaudies Vyriausybėje istoriografijoje vertinama nevienareikšmiškai. Nuo tragiškųjų įvykių praėjo daugiau kaip šeši dešimtmečiai, tačiau diskusijos šioje byloje nerimsta ir nematyti aiškumo. Panaši situacija egzistavo jau po Antrojo pasaulinio karo JAV lietuvių spaudoje. Pats Krėvė tuomet buvo gyvas ir galėjo atremti oponentų priekaištus. Tačiau apie šią temą istoriografijoje užsimenama paviršutiniškai. Šiame straipsnyje aptariami V. Krėvės-Mickevičiaus politinės veiklos vertinimai JAV lietuvių spaudoje ir rašytojo reakcija į šiuos vertinimus 1945–1954 m. laikotarpiu. Mėginama išsiaiškinti, kodėl Krėvė gyvenimo saulėlydyje nevienodai elgėsi savo oponentų atžvilgiu, atsakyti į klausimą – nuo ko tai priklausė? Krėvės dalyvavimas 1940 m. Liaudies Vyriausybėje JAV lietuvių bendruomenėje buvo vertinamas nuolaidžiai. Daug kas ragino jį rašyti atsiminimus, jie turėjo sustiprinti Krėvės pozicijas. Vilkindamas memuarų rašymo darbus, Krėvė suvokė atsiminimų reikšmę. Neatsitiktinai visi politiniai atsiminimai apie bolševikų veiksmus 1940 m. laikomi svarbiu dokumentu, pateiktu Kersteno komitetui. Parašyti atsiminimai įgavo tarptautinį svorį. Todėl Krėvė dėl savo 1940 m. veiklos prieš mirtį galėjo būti ramus. Selektyvūs atsakymai į kritiką JAV spaudoje turėjo išsklaidyti tam tikras abejones ir įtarimus. Iki gyvenimo pabaigos Krėvei tai pavyko padaryti.The political activity of a famous classical Lithuanian author Vincas Krėvė-Mickevičius performed in 1940 in the pro-Soviet People's Government receives mixed responses in historiography. More than six decades have passed since the tragic events, but the discussions regarding this case are still ongoing and there is a definite lack of clarity. A similar situation existed after World War II in the Lithuanian press of the United States. Krėvė himself was alive at that time and was able to address the criticism from his opponents. However, this topic is only briefly mentioned in historiography. This article discusses how the political activity of Vincas Krėvė-Mickevičius was evaluated in the Lithuanian press of the United States and the writer's reaction to these assessments in the period of 1945-1954. The article tries to find out why Krėvė behaved differently in regards to his opponents in the sunset of his life and to answer the question - what did his behaviour depend on? The Lithuanian community in the United States were not too negative about Krėvė's participation in the People's Government. Many encouraged him to write memoirs as they had to strengthen Krėvė's positions. By delaying the process of writing the memoirs, Krėvė understood the meaning of memories. It is not by chance that all political memories of the actions of the Bolsheviks in 1940 are considered an important document submitted to the Kersten Committee. Written memories have gained an international weight. Therefore, Krėvė could have been calm before his death, despite his activity in 1940. Selective responses to criticism in the US press had to remove certain doubts and suspicions. By the end of his life, Krėvė succeeded in doing it