Jurisprudencijų sandūra. Europos žmogaus teisių konvencijos įtaka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai.

The article discusses the certain features of the constitutional doctrine of human rights developed by the Constitutional Court of Lithuania which were influenced by the jurisprudence of the European Court of Human Rights, the role of the European Convention on Human Rights as a legal source in the system of sources of constitutional law. The intersection of the jurisprudences, which came into being due to different assessments of the legal regulation in cases where the same legal act was recognized by the Constitutional Court being in compliance with the Constitution and the European Court of Human Rights recognized that the application of the said act was a cause of the violation of a certain person’s rights protected by the Convention (or vice versa) is one of the most important questions and raises many theoretical and practical problems. Different assessment of the legal acts made by the European Court of Human Rights with regard to their compliance with the Convention should not be regarded as such an essential circumstance which could lead to possible repeated review of such legal act at the Constitutional Court, such intersection of the jurisprudences, should be solved by ordinary courts while following the doctrine that in cases where legal acts contain the legal regulation which competes with that established in the international treaty, the international treaty should be applied.Šiame straipsnyje nagrinėjami kai kurie konstitucinės žmogaus teisių doktrinos bruožai, kuriems poveikį padarė Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kuri su pačia Konvencija sudaro vadinamąją Europos žmogaus teisių konvencijos teisę, yra svarbus teisės šaltinis. Tam tikrais atvejais, kai tas pats teisės aktas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje yra vertinamas skirtingai, susiduriama su vadinamąja jurisprudencijų sandūra, dėl kurios kyla ne tik teorinių, bet ir praktinių problemų. Jurisprudencijų sandūros atveju galėtume vadovautis Konstitucinio Teismo suformuluota tarptautinių sutarčių kaip teisės šaltinio doktrina, pagal kurią tais atvejais, kai nacionaliniuose teisės aktuose, inter alia įstatymuose nustatomas toks teisinis reguliavimas, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis. Konstitucinio Teismo jurisprudencija gali būti vertinama ir kaip Konstituciją bei teisę aiškinanti, ir kaip lemianti teisminės praktikos kryptis, taigi priimant sprendimą bylose dėl tokios jurisprudencijų sandūros, atsiradusios dėl skirtingo teisinio reguliavimo, įtvirtinto inter alia įstatyme, vertinimo Konstitucijos bei Konvencijos atžvilgiu, ordinariniai teismai turėtų vadovautis konstitucine doktrina