Atverta literatūros gyvybingumo paslaptis

Recenzija skirta Vytauto Martinkaus monografijai „Estetinė literatūros gyvybė: Aksiologinis šiuolaikinės lietuvių prozos spektras“, kurią 2010 m. išleido Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. Joje akcentuojami svarbiausi knygos aspektai. Knygoje tyrinėjami klausimai, kurie svarbiausi literatūros estetinei prigimčiai ir paskirčiai, t. y. susiję su prasmių steigtimi įvairiais pajautos būdais ir išreiškiami žodine estetine kalba. Monografijoje vyrauja metodologinė problematika ir lietuviškai mąstymo tradicijai būdingi teoriniai akcentai bei šaltiniai. Apie pusę knygos teksto sudaro konkrečios lietuvių literatūros kūrinių interpretacijos ir analizės. Savaip demonstruojančios sėkmingą teorinės koncepcijos pritaikymą – atliktą profesionaliai ir labai kūrybiškai. Monografijoje vienas svarbiausių argumentų – konvencinė meno teorija. Konvencionalumas įgalina estetinio pobūdžio meninę veiklą. Įasmenintu mąstymu grįstos autoriaus interpretacijos įtikinančios. Monografija provokuoja teorinių estetinių įžvalgų ilgesį kitose meno šakose. Interpretacinė temos analizė yra ne tik tarpdalykinė, bet ir transdisciplininė. Tiek paskirų mokslų (filologijos, estetologijos, aksiologijos), tiek fenomenologijos, meno filosofijos ir komparatyvistinių metodų sąlyčio prasme. Estetinė literatūros paskirtis ir vertė yra viena aktualiausių ir bene sudėtingiausių interpretacinių problemų, kurios iškyla literatūrą tyrinėjantiems dabarties humanitariniams mokslams