Extradition in the legislation of foreign countries and Lithuania.

In the article the author considers urgent problems of Extradition. The study is based on scientific researches in this area and Laws on Extradition in other countries. The article consists of 3 parts. In the first part the author analyses the notion of Extradition. The legal regulation on Extradition is considered in the second part and the problems of conditions and procedures related to Extradition are presented in the third part of the article. The author pays attention to shortcomings of the legal regulation on Extradition in Lithuania and gives the ways of their elimination. At the same time the author grounds the need of passing the National Extradition Act and at the end in the view he gives the scheme of such law.1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausioji Taryba atkūrė Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Priėmus šį nepaprastai svarbų aktą, Lietuva sugrįžo į pasaulio tautų bendriją ir vėl tapo savarankišku tarptautinių santykių subjektu. Visiems žinoma, kad viena iš opiausių tarptautinio teisinio bendradarbiavimo sferų yra nusikalstamumo kontrolė1. Jau senokai nusikaltėliams neegzistuoja valstybės sienos ir jų veiklos zona neapsiriboja kurios nors vienos valstybės teritorija. Be to, tobulėjant susisiekimo priemonėms ir suprastėjus asmenų judėjimo per valstybės sieną kontrolei, nusikaltėlis per kelias valandas atsiduria kitoje valstybėje. Būtent dėl šios priežasties pastaraisiais dešimtmečiais ekstradicijos (nusikaltėlių išdavimo2) instituto reikšmė esti nepaprastai svarbi. Juk ekstradicija – tai pagrindinė ir pati problemiškiausia valstybių tarptautinio teisinio bendradarbiavimo užkertant kelią nusikalstamumui forma. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje ekstradicijos problemai neskiriama pakankamai dėmesio, nors įstatymų ir praktikos būklė turėtų skatinti visai ką kitą. Šiame straipsnyje autorius stengiasi panagrinėti ekstradicijos sąvokos problematiką, šio instituto teisinę prigimtį, Lietuvos ir užsienio valstybių ekstradicijos proceso ypatumus, praktiką, pateikia pasiūlymų, kaip tobulinti nacionalinius teisės aktus