Legislative theoretical fundamentals and problems

Kolektyvine mokslo studija siekiama atskleisti tarpšakinį, netgi tarpdisciplininį teisėkuros daugiabriauniškumą ir sudėtingumą, sujungti kuo daugiau sudėtingą procesą vienijančių elementų ir suvokti jų ryšius. Neatsitiktinai teisėkūra pradedama analizuoti nuo jai keliamų tikslų ir turiningų aspektų, aptariant filosofines teisėkūros priemonių - teisės normų turinio ir demokratinių jų kūrimo procedūrų - sąsajas: norima parodyti, kaip teisinio pozityvizmo doktrinai evoliucionuojant sprendžiamos teisės normų galiojimo ir efektyvumo teorinė bei praktinė problemos. Kitaip nei teisės teorija, daugiausia dėmesio sutelkdama į teisėkūros juridinę techniką, kuria teisinis sumanymas „perdirbamas" į teisės normas, teisės sociologija pabrėžia teisinės kūrybos socialines šaknis ir socialinius pagrindus. Paprastai įstatymas parengiamas tada, kai reikia teisiškai sankcionuoti jau faktiškai susiklosčiusias „gyvosios teisės" normas. Bet tai nepaneigia faktų, kad gana dažnai teisėkuros institucijos sukuria visiškai naujas, anksčiau dar neegzistavusias normas ir taisykles. Tačiau nenutrūkstamų socialinių pokyčių kontekste efektyvaus teisinio veikimo ribų ir jų ryšio su socialinių grupių interesais ir etika pripažinimas, socialinės teisinės valstybės ir atviros (pilietinės) visuomenės kūrimo poreikiai vis labiau motyvuoja šiuolaikinius teisėkūros subjektus kreiptis į sociologus pagalbos. Todėl neišvengiamai monografijoje nagrinėjama sociologijos pagalba šiuolaikinės visuomenės teisėkūros subjektui