Experimental investigation of greenery planting traditions in old farmsteads of Marijampolė district

Dabartinis Lietuvos kaimiškasis kraštovaizdis suformuotas vykdant kolūkinę žemėnaudą ir visuotinę žemių melioraciją. Žemės ūkio gamybos industrializavimas, visos kaimo apgyvendinimo sistemos pertvarkymas, naujų kolūkinių gyvenviečių statyba, melioracija ir vienkieminės sistemos naikinimas labai sumažino kaimiškojo kraštovaizdžio istorinio perimamumo sąlygas, paspartino kraštotvarkinių tradicijų, vietinio bei nacionalinio savitumo nykimą, perimtinų vienkieminių sodybų ir apsauginių želdynų erdvinės sistemos smulkesnių komponentų, palaikančių kaimiškojo kraštovaizdžio savitumo tęstinumą, ekologinės pusiausvyros stabilumą bei istoriškai susiklosčiusio agrarinio kraštovaizdžio raidos perspektyvą. Todėl šalies kaimiškojo kraštovaizdžio nacionalinio ir etnoregioninio savitumo atstatymas labai svarbus pirmiausia krašto kultūrai, jo identitetui Europoje išsaugoti, tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui ir patrauklumui didinti. Nuo seno kaimiškajam kraštovaizdžiui didelę vizualinę įtaką turėjo valstiečių sodybos ne tik savo etnoarchitektūriniais pastatais, bet ir savitu apželdinimu. Jos buvo ir toliau išlieka kaimiškojo kraštovaizdžio nacionalinį bei etnoregioninį savitumą formuojančiu ir atspindinčiu elementu. Straipsnyje trumpai pristatoma kaimo sodybų želdinimo tradicijų tyrimo metodika ir analizuojami Marijampolės etnografinio regiono senųjų vienkieminių sodybų želdinimo tradicijų eksperimentinio tyrimo rezultatai.Current Lithuanian countryside was formed by kolkhoz land use and global land reclamation. Industrialization of agricultural production, the total reorganization of the system of settlements in rural areas, new housing construction of collective farms, land reclamation and the destruction of the grange system greatly reduced the viability of the rural landscape and the historical continuity conditions, accelerated the loss of local land management traditions and national identity, significantly reduced the protection of traditional settlements and plantations of spatial subsystem components which support the uniqueness of rural landscape continuity, ecological balance and the historically formed agrarian landscape evolution perspective. Therefore, the country’s rural landscape, national and ethnic identity reconstruction in the region are very important for rural culture, for preserving its identity in Europe, the international image and attractiveness of Lithuania. The rural landscape was greatly influenced not only by the peasant homestead ethnic buildings, but also by unique plantings. They were, and continue to be, the elements forming the rural landscape of national and ethnic character. The paper presents the rural homestead plantation tradition methodology and an analysis of the ethnographic region of Marijampolė, of its old homestead plantations