Transformations of Biblical sphere in J. Vaičiūnaitė's poetry

Straipsnyje analizuojamos religinės pajautos amplitudė J. Vaičiūnaitės poezijoje apima keturias sferas: biblinę, sakraliąją, profanišką ir demoniškąją. Bibliniai įvaizdžiai matomi ne gryni, o kultūriškai įdaiktinti: eilėse biblinė sfera iškyla įvairių epochų – viduramžių, Renesanso, baroko – kultūrinėmis detalėmis. Vienas pagrindinių eilėraščio kūrimo principų – poetinė vizija, kylanti žvelgiant į šventą paveikslą, kur atgyja Madona, Marija Magdalietė, šventoji Kotryna. Kontaminuodama biblinius įvaizdžius ir kasdienes detales poetė kuria originalias poetines metaforas („šalto lietaus liturgija“, „sielų svėrėjas“, „sparnuotoji sielų vedlė“). Vaičiūnaitės poezijai būdingas biblinės ir profaniškosios sferos susidūrimas. Pasinaudojant dabarties detalės sukelta bibline asociacija arba dabarties ir biblinės sferų opozicija kuriama daiktiškumo poetika, kuri išryškina Biblijos įvaizdžius, apipina juos epitetais, asociacijomis, metaforomis, tačiau blėsina metafizinį įvaizdžių matmenį. Iš trijų santykio su Biblija variantų – imitacijos, transformacijos ir deformacijos – poezijoje dominuoja imitacija, daugeliu atveju pratęsiama individualia transformacija. Vaičiūnaitė meistriškai žaidžia intertekstualiomis kultūrinėmis aliuzijomis, todėl jos eilėraščiai semantiškai talpūs. Remiantis prielaida, kad autorė neturėjo tvirto religinio nusistatymo, krikščioniški, pagoniški ir antikiniai įvaizdžiai jos kūryboje reiškiasi kaip lygiavertės archetipinės atramos. Įvairių tikrovių kontaminacija ir nuolatinė žiūros taško kaita liudija poetės erudiciją ir neišsenkančią poetinę fantaziją.The article examines the religious senses of motion, the poetry of J. Vaičiūnaite covers four areas: biblical, sacred, profane, and demonic. Biblical images are visible not in the pure form, but rather as things: in the poetry, the biblical sphere emerges from various eras - medieval, Renaissance and Baroque cultural details. One of the main principles of the creation of the poem is a poetic vision rising from a sacred image where Madonna, Mary Magdalene, Saint Cathy comes to life. Connecting the biblical images and daily details, the poet creates original poetical metaphors ("the liturgy of a cold rain";"the ones who weight the souls";"the soul wizard with wings"). Vaiciunaite's poetry is characterized by a collision between the biblical and profane spheres. Using the biblical association created by the present detail, or the opposition of the present and the biblical spheres, poetry of materiality that emphasizes the images of the Bible, embraces them with epithets, associations, metaphors but blurs the metaphysical dimension of images is created. Of the three options in relation to the Bible - imitation, transformation and deformation - poetry is dominated by imitation, in many cases, extended the individual transformation. Vaiciunaite plays artistically in intertextual cultural allusions, and therefore her poems are semantically capacious. Based on the assumption that the author did not have a strong religious prejudice, Christian, pagan and antique images in her works are expressed as equivalent archetypal support. The connection of different realities and the constant change in the point of view points to the poet's erudition and inexhaustible poetic fantasy