Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnyje numatyta nusikalstamą veiką ir civilinį teisės pažeidimą skirianti riba

The aim of this article is to examine the crime determined in the Article 179 (illegal use of electrical energy, gas, internet, water, etc.) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania with the aim of distinguishing the most important construction features in delimiting tort and the mentioned crime. The main attention is given to the objective features of this crime: the act, the matter, damages. Firstly, it is dealt with the theory of Criminal Law; some comments about substantial Criminal Law principle – ultima ratio are made, the ideas of different authors about the level of crime dangerousness are analysed. The author points to the importance of these theoretic materials in the field of making difference between the crime and the tort not only in general, but also when we discuss illegal use of electrical energy or other similar offences. Next, the author discusses the court decisions, which we can meet in the criminal and civil cases. The author notices that very similar or almost the same situations are sent to different courts – criminal or civil without any substantial arguments.In the author’s opinion, such court practice is not suitable. Such situation is caused by the fact that the construction of Article 179 of the Criminal Code is not perfect and leaves space for unnecessary interpretations, when criminal liability can be unreasonable. This problem concerns one part of Article 179: “or other illegal ways of use of electrical energy (…)” in particular. Since these other ways are not mentioned in the Criminal Code or other law, the ambiguity appears. It is important to say, that the problems occur in such cases, when, for example, electrical energy is supplied according to the Civil Contracts. In another way, when electrical energy, gas or internet supplied without any contract discussions about the deviding line between criminal and civil liabilities do not occur. It is commonly agreed that in such cases we have both kinds of liability. Finally, the article concludes that the well-founded criminal liability should demand additional criteria: that of fraud or aggravating the position of creditor. These criteria could be used in the theory of Criminal Law and in court decisions to strengthen the motives of applying the criminal liability.Straipsnyje analizuojama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnyje, sudėtis bei sudėties požymių ir civilinio teisės pažeidimo santykis. Didžiausias dėmesys skiriamas objektyviesiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams: dalykui, veikai, padarytai žalai. Autorius baudžiamąją atsakomybę pagal BK 179 straipsnį grindžia baudžiamosios teisės teorija: ultima ratio principu ir vienu iš nusikalstamos veikos požymių – pavojingumu. Straipsnyje apibendrinama išnagrinėta teismų praktika baudžiamosiose ir civilinėse bylose, kuriose asmenys buvo traukiami skirtingų rūšių atsakomybėn dėl panašių teisės pažeidimų – neteisėto prisijungimo ir elektros energijos, šilumos, vandens, dujų ar kitų ekonominę vertę turinčių dalykų naudojimo. Atlikus teorinę ir teismų praktikos analizę, daroma išvada, kad norint pritaikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 179 straipsnį, turėtų būti nustatomi papildomi kriterijai, sustiprinantys argumentus taikant baudžiamąją atsakomybę, – apgaulės požymis ar kreditoriaus teisinės padėties apsunkinimo kriterijus