Žirgai iš dviejų II a. Sembos ir Natangos kapinynų (Kaliningrado sritis, Rusija)

Nepaisant žirgų laidojimo praktikos egzistavimo baltų kraštuose romėniškuoju laikotarpiu, dabartinėje literatūroje aptinkama vien užuominų apie patį žirgą. Beriozovka ir Soseinyj vietovėse (Kaliningrado sritis, Rusija) aptikti trijų žirgų skeletai suteikia vertingų duomenų apie romėniškojo laikotarpio žirgus Sambijos ir Natangijos kultūroje. Kapai datuojami II amžiumi. Žirgai buvo palaidoti netoliese galimųjų savininkų. Pirmajame kape rasti dviejų eržilų skeletai. Abu žirgai beveik neabejotinai buvo jojamieji: tai rodo aptikti pakinktų fragmentai ir jojimui tinkamas amžius (3, 5-4 metai). Atskirame kape palaidotas senas, 8-10 metų, eržilas taip pat laikytinas jojamuoju. Nors jo žemas ūgis ir storos kojos šiandieninės kavalerijos standartais neleistų šio žirgo priskirti jojamiesiems, tokia fizinė konstitucija labai artima hunų žirgams, kuriuos romėniškojo laikotarpio specialistai laiko efektyviais karo žirgais. Panašūs žirgai būdingi kaimyniniams regionams (Vokietija ir Lietuva) vikingų laikotarpiu. Žirgų kauluose neaptikta požymių, kurie leistų nustatyti jų mirties priežastį. Kamanotų žirgų laidojimo šalia galimų savininkų faktas leidžia atmesti ritualinio maisto mirusiesiems hipotezę. Labiausiai tikėtina, kad žirgai, būdami gerovės dalimi, buvo laidojami šalia jų savininkų, kad šiems tarnautų pomirtiniame gyvenime, arba atliko tarpininkų, gabenančių juos į Dausas, vaidmenį.Single and double-horse burials of second century AD from Samland and Natangen (Kaliningrad region, Russia) are described. All horses were in the good riding age. They bear constitutional similarities with horses from later burials in Germany, Latvia, Lithuania and Scandinavia. Despite their small size, horses were used as riding and most likely were buried with proprietors as afterlife mediators or servants