Invalid Transactions and Protection of Third Parties Acting in Good Faith.

The article deals with a phenomenon quite widely observed in the reality and judicial practise of the recent years where property is alienated by a person not entitled to do so to the third parties acting in good faith. Consequences of such transactions in case they are deemed to be invalid and the contents of the principle „bona fides” („good faith”) are being analysed. The effort is made to establish a relation between the action for vindication and action to declare a transaction invalid, i.e. between the means of protecting one’s rights under the norms of law of property and law of obligations. The author has chosen the general scientific dialectic, historic, comparative and logic methods as a basis for the research being conducted. Although the problem in question has deep roots in the history of humanity, its theoretical aspects have not been discussed enough in Lithuanian legal literature. Therefore it is extremely important to have a broad theoretical background and thorough analysis of the basic principles enabling the courts to be able to find a uniform problem solving model.Straipsnis parengtas 2001 m. lapkričio 23 d. Lietuvos teisės universitete vykusioje konferencijoje „Aktualūs Civilinio kodekso įgyvendinimo klausimai” skaityto pranešimo pagrindu. Straipsnyje aptariami Lietuvos teisinėje literatūroje nepakankamai analizuoti, tačiau teismų praktikoje dažnai pasitaikantys atvejai, kai daiktą be savininko valios ir žinios kitiems asmenims perleidžia asmuo, neturėjęs tokios teisės, daikto įgijėjas tą patį daiktą perleidžia dar kartą, ir vėliau, pirminį sandorį pripažinus negaliojančiu, pradinis savininkas reikalauja pripažinti negaliojančiais visus, jo manymu, neteisėtus sandorius ir grąžinti daiktą jo nuosavybėn. Autorė atskleidžia sąžiningumo kaip bendrojo teisės principo turinį ir šio principo specifiką negaliojančių sandorių instituto ir vindikacinio ieškinio kontekste, apžvelgia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso naujoves sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos srityje. Straipsnyje analizuojamas daiktinių teisinių (vindikacinio ieškinio) ir prievolinių teisinių (ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu) pažeistų teisių gynimo būdų santykis, apžvelgiama susiformavusi teismų praktika sąžiningų įgijėjų interesų apsaugos srityje, iškeliamos aktualiausios ir sunkiausiai a n t r a u k a Straipsnis parengtas 2001 m. lapkričio 23 d. Lietuvos teisės universitete vykusioje konferencijoje „Aktualūs Civilinio kodekso įgyvendinimo klausimai” skaityto pranešimo pagrindu. Straipsnyje aptariami Lietuvos teisinėje literatūroje nepakankamai analizuoti, tačiau teismų praktikoje dažnai pasitaikantys atvejai, kai daiktą be savininko valios ir žinios kitiems asmenims perleidžia asmuo, neturėjęs tokios teisės, daikto įgijėjas tą patį daiktą perleidžia dar kartą, ir vėliau, pirminį sandorį pripažinus negaliojančiu, pradinis savininkas reikalauja pripažinti negaliojančiais visus, jo manymu, neteisėtus sandorius ir grąžinti daiktą jo nuosavybėn. Autorė atskleidžia sąžiningumo kaip bendrojo teisės principo turinį ir šio principo specifiką negaliojančių sandorių instituto ir vindikacinio ieškinio kontekste, apžvelgia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso naujoves sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos srityje