Watermills in the district of Panevėžys

Straipsnio objektas – vandens malūnai Panevėžio rajone. Straipsnio autorius iš pradžių aptaria vandens malūnų Lietuvoje istoriją. Jis teigia, kad Lietuvoje vandens malūnai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1256 m. Dažniausiai jie būdavo mediniai, rečiau – mūriniai. Kartais jų pastatuose būdavo ir malūnininko gyvenamosios patalpos. Pagal vandens rato veikimą, anot straipsnio autoriaus, malūnai buvo trijų rūšių: su apatinio veikimo vandens ratu (vanduo teka po ratu), su viršutinio veikimo vandens ratu (vanduo krenta ant rato) ir su vidurinio veikimo vandens ratu (vanduo teka į rato šoną). Vėliau straipsnio autorius išvardija Panevėžio krašte veikusius vandens malūnus ir plačiau aptaria malūnus, kurie dar buvo po Antrojo pasaulinio karo, galėjo tapti kultūros paminklais: Skaistkalnės vandens malūną, Savitiškio vandens malūną, Velžio vandens malūną, Piniavos ir Karsakiškio vandens malūnus.Watermills in Lithuania are detected in historical sources back from 13th century. It is known that Vytautas Magnus permitted the grand master of the Teutonic Order to pond the river Nevėžis for milHng. Watermills from 16th-17th centuries used to be referred in the assets of the manors of Paįstys, Upytė and Savitiškis. At 18th century watermills could be discovered at the manors of Antanopolis, Belozaravas, Gegužinė, Jotainiai, Krekenava, Levaniškis, Linkavičiai, Linkuvėlė, Miežiškiai, Mingailiškiai, Naujamiestis, Nevėžninkai, Paberžė, Pajuostis, Rodai, Savitiškis, Šventupis, Videniškiai, Upytė, Vadaktai, Vadaktėliai, Vadokliai, Videniškiai. At 19th century watermills were built in Krekenava, Murmuliai, Vadaktai, Velžys, Žibartoniai. Most of the watermills were set by the river Nevėžis. Less of them were placed by the river Lėvuo. Some watermills were built by other rivers around the district. Before the World War II watermills were operating in Dubuliai, Daukniškis, Karsakiškis, Krekenava, Liberiškis, Pajuostis, Paliiiniškis, Upytė. However, after the war many watermills were forced to cease their work. The watermills of Skaistkalnė, Savitiškis, Velžys, Piniava and Karsakiškis were operating for the longest period. However, none of them were included in the Lithuanian cultural heritage lists