Castle of Panemunė

1597 m. vengrų kilmės bajoras Janušas Eperješas iš Stanislovo Stankevičiaus-Bilevičiaus nusipirko dvarą Panemunėje, prie Nemuno. Čia 1604 m. jis pradėjo statyti mūrinę pilį – rezidenciją. Manoma, kad pilies projektą parengė architektas Petras Nonhartas. 1608 m., beveik baigiant statybas, J. Eperješas mirė. Testamente nurodyta, kad pradėtą statyti pilį galima užbaigti per metus. Pilies ansamblį sudarė gyvenamasis ir ūkinis korpusai, du keturaukščiai bokštai, dvi gynybinės sienos. XVII a. viduryje pilį rekonstravo sūnus Kristupas Eperješas: pilis įgavo baroko stiliaus bruožų, pristatyti du papildomi bokštai. 1753 m. apleistą Panemunės dvarą Jonas Eperješas pardavė pulkininkui Leonui Igelstromui, kuris 1759 m. jį pardavė Antanui Gelgaudui. Po 1783 m. pilis rekonstruota į klasicistinio stiliaus pilį. Renesansinis uždaro kiemo ansamblis buvo pertvarkytas į U plano pilį. Nugriautas šiaurinis korpusas, pakeistas fasadas ir interjeras. Dvaro savininkas Jonas Gelgaudas dalyvavo 1831 m. sukilime, jo brolis Antanas Gelgaudas buvo pasiųstas su lenkų kariuomene į Lietuvą ir paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių vadu. 1833 m. Rusijos valdžia dvarą su pilimi konfiskavo. 1867 m. Panemunės dvaras buvo perduotas S. Puslovskiui, Gelgaudų giminaičiui, bet tik 1881 m. Panemunės dvaras galutinai pripažintas S. Puslovskio nuosavybe. 1905 m. dvarą paveldėjo Marija Puslovskytė-Tiškevičienė. Nuo 1934 m. pilimi rūpinosi valstybė. 1939, 1955 ir 1961-1962 metais vykdyti jos konservavimo darbai. 1982 m. pilis perduota Vilniaus dailės institutui (Vilniaus dailės akademijai). Yra parengtas projektas pritaikyti Panemunės pilį kultūriniam turizmui. 2011-2012 m. restauruotas vakarinis korpusas, įrengtos nakvynės patalpos.In 1597 a nobleman of Hungarian (Magyar) descent Janus Eperjes bought from Stanislovas Stankevičius Bilevičius a manor in Panemunė, at Nemunas river. In his property in 1604 he began to build a residence brick castle. Supposedly, the castle has been designed by the architect Petras Nonhartas. Before finishing the construction, in 1608 J. Eperjes died. It was pointed out in his testament that the construction can be finished in a year. The castle had a residential and an economic blocks, two four-storey towers and 2 defence walls. In the middle of 17th century the castle was reconstructed by his son, Kristupas Eperjes: it assumed some baroque elements, two more towers were built. In 1753 the estate with the derelict castle was sold by Jonas Eperjes to Jonas Igelstrom who in 1759 sold it to Antanas Gelgaudas. After 1783 the castle was reconstructed in classicist style. The renaissance ensemble with a closed court became a U-form edifice. The nothern block was demolished, the facades and the interiors were changed. The owner of the estate Jonas Gelgaudas was taking part in the 1831 Uprising, his brother general Antanas was directing the insurgent Polish troops sent to Lithuania. In 1833 the estate with the castle was expropriated by the Russian government. In 1867 the estate with the castle was conveyed to Stanislovas Puslovskis, a relative of the Gelgaudai, although the ownership was established only in 1881. In 1905 the estate devolved on Marija Puslovskyte-Tiškevičiene. From 1934 the castle was under care of the state. In 1939, 1955 and 1961-1962 it was conserved. In 1982 the castle was conveyed to Lithuanian State Institute of Art (Academy of Art of Vilnius). It is aimed to accommodate the castle for educative tourism. In 2011-2012 the western block of the castle was restored and accommodated for a hotel