Teisės studijų tobulinimo gairės esminių aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo parametrų kontekste.

Not only in Lithuania, but also in the other countries, there is a growing tendency among young people to choose a legal education. Law is a professional sphere of immense depth and breadth and it is evident that during several years in a school of higher education, designed to grant legal knowledge and skills, it is impossible to convey all aspects and nuances of the law. Legal education in a higher school is only the beginning of a lawyer’s education, while on the other hand it provides a unifying experience among practising lawyers. Consequently, university law schools preparing lawyers certainly provide an important contribution to the creation of a legal state, while providing skills, modelling values and shaping attitudes for future judges, state officials, prosecutors, attorneys and other persons responsible for the implementation of legal mechanisms necessary for the proper functioning of the state. The necessity to improve the level of the preparation of lawyers to engage in the practice of law stems from the changed expectations from both society and students and also from new challenges, specific to the whole environment of higher education. Furthermore we are living in time where globalization and new technology has created vast changes both in the traditional meaning of a university and the purpose of studies. Ongoing international processes, such as increased international cooperation, the internationalization of higher education, the adoption of respective documents such as Bologna declaration and the processes that flow from it necessarily stimulate the reformation of a higher education from one direction. From the other side- higher education, especially in Lithuania, is rather often criticised for the low quality of studies, for excessively long programs which sometimes lack sufficient specialisation, for the lack of participation of social partners in the governance of a university, among other aspects. [...]Teisinis išsilavinimas aukštojoje mokykloje yra tik teisininko išsilavinimo pradžia, kita vertus, tai yra praktikuojančius teisininkus vienijanti patirtis, todėl teisininkus rengiančios aukštosios mokyklos neabejotinai reikšmingai prisideda prie teisinės valstybės kūrimo, suteikdamos gebėjimus būsimiems teisėjams, pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems teisinės valstybės veikimui būtinas funkcijas atliekantiems asmenims bei formuodamos jų vertybines nuostatas. Poreikį tobulinti teisininkų rengimo praktiką lemia tiek pakitę visuomenės, tiek studijuojančiųjų lūkesčiai, taip pat nauji iššūkiai, būdingi visai aukštojo mokslo aplinkai, todėl autorės atliko analizę, į kokius gebėjimus tradiciškai orientuojasi teisinės studijos Lietuvoje, bei pateikė teisės studijų kokybės gerinimo gaires, atsižvelgdamos į pasaulines tendencijas Pirmoje straipsnio dalyje analizuojama aukštojo mokslo kokybės samprata ir jos parametrai. Mokslinėje literatūroje, analizuojančioje aukštojo mokslo kokybę, pateikiami įvairūs kokybės apibrėžimai ir sampratos. Vis dėlto, straipsnio autorių nuomone, įvertinus mokslinius tyrimus bei atsižvelgiant į vykstančius pokyčius Europos aukštojo mokslo erdvėje, svarbiausias dėmesys tobulinant studijų kokybę turėtų būti skiriamas studijų rezultatams, t. y. kokius gebėjimus bei kompetencijas atitinkama studijų programa suteiks sėkmingai studijas užbaigusiam asmeniui. Antroji straipsnio dalis skirta adekvačių teisės studijų rezultatų identifikavimui remiantis pasauline patirtimi bei prielaidų jų tinkamam įgyvendinimui aptarimui