Lithuanian railway stations' heritage (till 1940)

Straipsnio objektas - plačiųjų geležinkelių stočių paveldo objektai Lietuvoje. Surinkta ir susisteminta teorinė medžiaga, archyviniai, ikonografiniai šaltiniai parodė, kad visais raidos etapais buvo taikomi tipiniai (kartotiniai) plačiųjų geležinkelių stočių statinių projektai. Cariniu laikotarpiu būdingi didingi stočių keleivių rūmai, ryškus zoninis planavimas, tikslingas pastatų išdėstymas. Antruoju etapu šalies bėginis transportas atsiduria okupantų rankose ir tai nulėmė nekokybišką stočių planavimą, nepatvarių konstrukcijų naudojimą. Trečiasis laikotarpis sutampa su didžiausiu šalies įvykiu - Nepriklausomybės atgavimu. Pasitelkus bėginio transporto galimybes atgaivinama šalies ekonomika, stiprinami tarptautiniai ryšiai. Periodui būdinga nauja statinių tipologija. Vietos architektų, inžinierių projektai priartina stočių architektūrinius sprendimus prie krašto ypatumų, stočių aplinkos planavimas tampa laisvesnis. Šis etapas išskirtinis ir tuo, jog greta tipinio projektavimo atsiranda autorinė kūryba (netipiniai Edmundo Alfonso Fryko stočių rūmų projektai). Visų etapų statiniai šiandien atitinka senaties terminą, turi architektūrinės vertės požymių, todėl dažnai yra įrašomi į Kultūros vertybių registrą. Esama situacija susiformavo todėl, kad geležinkelių paveldo objektams iki šiol nėra taikoma specializuota atrankos ir kriterijų sistema, pagrįsta istorinės raidos, ruožų bei tipologine analize. Šiuo metodu turi būti atrenkami laikotarpio, klasių reprezentantai, išaiškinami unikalūs Lietuvos mastu projektai. Toks vertinimo principas (istorinė raida-ruožas-stotis-statinys) padėtų atrinkti tik reikšmingiausias stotis bei pastatus ir prisidėtų prie kokybiško Kultūros vertybių registro pildymo.The object of the article – the wide Lithuanian railway stations and buildings which constitute them (1858–1940 m.). The essential aim of the article is to discuss the historical stages, actualize the importance of the broad gauge railways for the country's cultural inheritance. It is a new area which has not been investigated thoroughly, and requires an appropriate knowledge and assessment. Railways, as the object of engineering heritage, are still not examined because of the unformed appropriate attitude towards values. The essential problem is undetected heritage value of the wide railways and uncreated appropriate value accounting system. Underdeveloped system of selection criteria fills the country's register of values in a chaotic way. No provision of what and why something has to be protected creates conditions for degradation of cultural values and ultimate disappearance