Relations between health-related lifestyle and meaning in life in young adult

Early adulthood is a critical life period in the perspective of choosing lifestyle and searching for meaning in life. Moreover, this period is of high risk to one’s health. Addictions, destructive behavior, accidents, transport crashes and violence, as the most common causes of death and disability among young people, are also associated with lifestyle factors (WHO, 2009). In planning this study, the authors formed the research question whether the stronger meaning in life can predict the healthier lifestyle? Attempting to answer this question, the authors set the goal to evaluate relationships between health-related lifestyle and different dimensions of meaning in life in early period of adulthood. Method. 218 adults (136 women and 82 men), aged 20 to 30 years (M=24,13; SD=3,35), participated in the study. Participants completed three questionnaires: Lifestyle Questionnaire created by the authors, measuring six lifestyle areas (nutrition, physical activity, alcohol and substance use, smoking, sexual behavior and risky behavior); Purpose in Life Test (Crumbaugh and Maholick, 1964) and Purpose in Life Questionnaire (Steger et al., 2006). The information of subjects’ demographic and social status was also recorded. Results. The purpose in life is an important predictor of the healthy lifestyle, i.e. healthier nutrition, less alcohol and other substance use, less tobacco smoking, weaker risky behavior and safer sex. Presence of meaning predicts higher physical activity and weaker risky behavior. No significant associations between health-related lifestyle and search for meaning in life during early adulthood have been determined. Female gender is an important predictor of healthier lifestyle and healthy behaviors. Young women (compared with men) tend to eat healthier, use less alcohol or other psychoactive substance, and demonstrate safer sexual behavior.Straipsnyje nagrinėjamos su sveikata susijusio gyvenimo būdo ir skirtingų gyvenimo prasmės dimensijų sąsajos ankstyvosios suaugystės laikotarpiu. Siekiama atsakyti į klausimą, ar stipresnis gyvenimo prasmės patyrimas gali prognozuoti sveikatai palankesnį gyvenimo būdą? Tyrime dalyvavo 218 suaugusiųjų (136 moterys ir 82 vyrai) nuo 20 iki 30 metų amžiaus (M = 24,13; SD = 3,35). Tyrime naudotas autorių sudarytas Gyvenimo būdo klausimynas, Gyvenimo tikslo testas (Crumbaugh, Maholick, 1964) ir Gyvenimo prasmės klausimynas (Steger ir kt., 2006), fiksuota informacija apie tiriamųjų demografinę ir socialinę padėtį. Tyrimo rezultatai rodo, kad gyvenimo tikslo / paskirties suvokimas prognozuoja sveikatai palankesnį gyvenimo būdą, t. y. sveikesnę mitybą, mažesnį alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimą, mažesnį rūkymą, silpnesnį rizikingą elgesį bei saugesnį seksualinį elgesį. Gyvenimo prasmės buvimas (patyrimas) prognozuoja didesnį fizinį aktyvumą bei silpnesnį rizikingą elgesį. Nenustatyta reikšmingų gyvenimo būdo ir gyvenimo prasmės ieškojimo ankstyvojoje suaugystėje sąsajų. Moteriška lytis yra svarbus gyvenimo būdo ir atskirų jo sričių prognozuotojas: jaunos moterys linkusios sveikiau maitintis, jos mažiau vartoja alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų, joms būdingas saugesnis seksualinis elgesys