Profesinės vokiečių kalbos žodyno mokymosi universitete strategijos

Atsižvelgiant į gautus rezultatus, galime teigti, kad besimokantieji mokosi žodžius mechaniškai, radę nežinomą žodį, skuba naudotis žodynu, o ne bando suvokti jo prasmę iš konteksto. Tokiu būdu profesinio žodyno mokymasis vyksta nenaudojant veiklos kompetencijos, o tai sukelia sunkumų laisvoje produktyvinėje veikloje, pvz. klausant arba skaitant norima suprasti kiekvieną žodį. Reproduktyvinė veikla, pvz., kai reikia į tekstą įrašyti trūkstamus žodžius, besimokantiesiems sekasi geriau, bet aktyvus žodžių panaudojimas kalboje nevyksta. Profesinės užsienio kalbos žodynas turi būti naudojamas komunikaciniame kontekste, o ne likti tik kaip leksikos kompetencija, nes žodyno mokymasis nėra tik žodžių kaupimas. Vokiečių kalbos besimokantiesiems, kurie mažiau ar daugiau sąmoningai teikia pirmenybę neefektyvioms profesinės užsienio kalbos žodyno mokymosi strategijoms, reikia suteikti galimybę išbandyti naujas žodyno mokymosi strategijas, leisti užsiėmimo metu paeksperimentuoti su naujais žodžiais, t.y. naujus žodžius sugrupuoti, sudaryti žodžių junginius, bandyti atspėti žodžių reikšmes, panaudoti juos komunikacijoje.Im vorliegenden Artikel handelt es sich um Lernstrategien der Deutschlerner beim Berufswortschatzlernen. Wenn die Lernstrategien im Unterricht einen zentralen Platz einnehmen, kann das fremdsprachendidaktische Lernziel erreicht werden. Das richtige Anwenden von Lernstrategien fördert autonomes Lernen und so wird auch das Prinzip von der lebenslangen Bildung gefördert. Der empirische Teil widmet sich der Verwendungshäufigkeit der einzelnen Lernstrategien beim Berufswortschatzerwerb. Es wird auf eine Umfrage zum Thema der Berufswortschatzlernstartegien eingegangen. Resümierend wird darauf hingewiesen, wie das Berufswortschatzlehren und -lernen im fachbegleitenden Deutschunterricht verändert werden sollten