Evolution of public governance in XX-XXI centuries: social dimension

This article analyses the impact of public governance evolution to social problems resolving in society. The main aim of the paper is to discuss the assesment problems of new public management evolution process to new public governance. The main objectives of the study case are: to decribe new public management positive impact to public sector efficiency and to explane disfunctions going from decentralization, marketization and segmentation processes in the public sector, hyper promotion of competition in the provision of public services. Notwithstanding these problems, though the new public management does still stand as the dominant public management paradigm across the world, however today it is transforming into the new public governance doctrine. New Public Governance ideology move to new governance priorities—to spread ideas of social responsibility in the public organization, to institute new forms of citizen control and public participation in social problem decision making, implementation and evaluation processes, to improve transformation to a new level of social welfare policy environment. Finally, the identification of the methodological instruments to be used in new public governance and in social policy should define the main tendencies to improving structural economic, social reforms in the context of new features encompassing social sustainability.Straipsnyje analizuojama viešojo valdymo šiuolaikinio etapo evoliucijos procesai, turintys įtakos (tiesiogiai ir netiesiogiai) naujojo viešojo valdymo paradigminių nuostatų, viešųjų institucijų veiklos, orientuotos į naujų, daugiau humanistinio, socialiai orientuoto valdymo formų įtvirtinimo, formuojant ir įgyvendinant viešąją politiką, viešosioms programoms ir projektams. Detalizuojant naujojo viešojo valdymo indikatorius, galima teigti, kad vienu iš esminių jų yra laikomas tolesnės viešojo valdymo demokratizavimo plėtros ideologijos įsitvirtinimas, tarpsektorinės sąveikos plėtra, tiesiogiai įvedanti į viešųjų organizacijų veiklos arsenalą platesnes politikos formavimo bei įgyvendinimo reikšmes, labiau įvertinant visuomeninių socialinių procesų reguliavimo ir dereguliavimo tendencijas, ieškant naujų socialinės politikos problemų sprendimų rengimo bei įgyvendinimo metodų ir procedūrų. Esminės teorinio metodologinio tyrimo projekcijos yra skirtos atskleisti naujosios viešosios vadybos valdymo modelio (pabrėžusio rinkos mechanizmų transformavimo į viešojo sektoriaus veiklos praktiką, tikslingumą) įgyvendinimo rezultatus, t. y. pozityvius valdymo sistemos pokyčius ir konstatuojamas disfunkcines reikšmes bei apibendrinti kol kas negausias teorines naujojo viešojo valdymo doktrinos (besiformuojančios) nuostatas. Naudojant sisteminę procesinę tyrimo prieigą, straipsnyje siekiama apibrėžti ir detalizuoti šiuolaikinio viešojo valdymo etapo evoliucijos poveikį, formuojant naujas socialiai orientuoto valdymo tendencijas ir kryptis