Vidiniai Vytauto Bacevičiaus muzikos kalbos ryšiai: dviejų kūrinių analizė

Dviejų reprezentatyvių Vytauto Bacevičiaus kūrinių fortepijonui Quatriéme mot („Ketvirtas žodis“), op. 31, ir Ketvirtosios sonatos, op. 53, pirmos dalies analizėje nagrinėjami ne tik kiekvieno kūrinio tonaciniai ir formų aspektai, bet ir šių aspektų sąveika (ar reakcija) su kitais V. Bacevičiui būdingais muzikos elementais ir komponavimo technikomis. Toks integruotas metodas leidžia atpažinti ir įvertinti kiekviename konkrečiame kūrinyje randamus unikalius jėgų ir sąveikų derinius, sukuriančius ypač individualius architektoninius sprendimus (ar iš tų sprendimų kylančius?). Harmonijos veiksnių ir jų tonacinių implikacijų valdymas yra vienas pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria kompozitoriai, kuriantys posttonaliu (ar pantonaliu) stiliumi. „Ketvirtame žodyje“ tonacinio centro pojūtis yra kontroliuojamas ir varijuojamas naudojant neutralias akordų struktūras. Ketvirtosios sonatos pirmoje dalyje šis tikslas pasiekiamas plačiai naudojant fragmentacijos ir perstatymo techniką. Nors abi šios priemonės sukuria tonacinio centro pojūčio paslėpimo efektą, V. Bacevičiaus kūryboje jos kartais naudojamos, kad būtų pasiektas priešingas poveikis, t. y. „sukonstruotas“ tonacinis centras (tradicinis Sonatoje ir binarinis „Ketvirtame žodyje“, kur jis užbaigiamas paraleliai vykstančiais procesais, suprantamais Evolutionsform kontekste).An analysis of two representative piano compositions by Vytautas Bacevičius, Quatrième mot, Op. 31, and the first movement of Sonata No. 4, Op. 53, looks not only at tonal and formal aspects of each composition, but also examines how these aspects interact (or react) with other musical elements and compositional techniques peculiar to Bacevičius. This integrated approach allows one to recognize and appreciate a unique set of forces and interactions at work in each particular piece, resulting in (or springing from?) highly individual architectonic concepts. Controlling harmonic forces and their tonal implications is one of the principal challenges facing composers working in a post-tonal (or pantonal) idiom. In Quatrième mot, a sense of tonal center is controlled and varied by using harmonically neutral chordal structures. In the first movement of Sonata No. 4, the same objective is achieved by an extensive use of the fragmentation and rearrangement technique. While both of these devices have an effect of concealing a sense of tonal center, they are occasionally used by Bacevičius to achieve an opposite effect – to "construct" a tonal center (a traditional one in the Sonata, a binary one in Quatrième mot, the latter being accomplished by simultaneous processes, understood in the context of Evolutionsform