Globalizacija ir teisė: globalizacijos įtaka nacionaliniam teisės interpretavimui.

The law consists of both internal and external rules, but in both cases they regulate the behaviour of the subjects towards each other. This can be viewed from a phenomenological perspective in the sense that people have a drive to make sense of their world, and the rules that are developed essentially enable them to relate to the world in this way. If anything interferes with this drive, then it causes peoples’ existential upset. That is why the state both enforces these rules between its own nationals, but also with regards to the outsiders. However, in doing so, the state must also be mindful of ensuring that it interprets the rules fairly. If it does not do so, then this may negate the purpose of law by causing the existential unrest. Although in the past this may have been done on a national basis, in that it has been necessary to maintain just the national values of a state in order to ensure that people could lead their lives, globalisation has altered the identity of people. They are no longer just national citizens, but also global citizens, and are increasingly relying on global values to fulfil their existential nature. Hence, it is becoming more important for states to interpret domestic law in accordance with not just national values, but global values as well. If they do not do this they also risk causing their people existential uncertainty by depriving them of those global values that they are relying more and more on to lead their lives.Teisė apima tiek vidaus, tiek išorės nuostatas, kurios reglamentuoja subjektų tarpusavio elgesį. Tai galima paaiškinti fenomenologiniu požiūriu, t. y. žmonės jaučia poreikį matyti savo pasaulį prasmingą, ir nustatytos taisyklės iš esmės suteikia jiems tokią galimybę. Jei kas nors kišasi į šį poreikį, žmonės tampa egzistenciškai pažeidžiami. Todėl valstybė nustato šias taisykles tiek savo piliečiams, tiek užsieniečiams. Tačiau nustatydama taisykles valstybė turi stengtis užtikrinti, kad taisyklės būtų interpretuojamos sąžiningai. Jei valstybė to neužtikrina, tai gali paneigti teisės siekiamą tikslą, kai sukeliamas egzistencinis nerimas. Nors tai galbūt buvo kartą padaryta nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į būtinybę įtvirtinti nacionalines valstybės vertybes, kad žmonės galėtų gyventi savo gyvenimus, globalizacija pakeitė žmonių tapatybę. Jie nebėra tiesiog vienos valstybės piliečiai – jie viso pasaulio piliečiai, ir vis dažniau vadovaujasi visuotinėmis vertybėmis įgyvendindami savo egzistencinę prigimtį. Taigi valstybėms vis svarbiau savo teisę interpretuoti atsižvelgiant ne tik į nacionalines, bet ir į visuotines vertybes. Jei tai nėra daroma, iškyla grėsmė sukelti žmonėms egzistencinį netikrumą, atimant iš jų tas visuotines vertybes, kuriomis jie vadovaujasi, bei trukdant jiems gyventi savo gyvenimus. Straipsnyje pateikta analizė leidžia daryti išvadą, kad globalizacija turėtų paveikti minėtas fenomenologines ribas. Kadangi valstybių sienų prigimtis yra fizinė, t. y. jos yra saugomos pasieniečių, tos sienos taip pat yra fenomenologinės prigimties, nes jos apibrėžia teritoriją, kurioje galioja išskirtinės nacionalinės ir kultūros taisyklės. Tačiau kadangi subjektai savo gyvenimuose remiasi ne tik šiomis nacionalinėmis, bet vis dažniau ir visuotinėmis taisyklėmis, galima teigti, kad valstybių sienos laipsniškai praranda tvirtą egzistencinę prasmę. Taigi, kaip teigė Maier: „Šiuo metu vykstantis globalizacijos procesas reiškia Vestfalijos sienų silpnėjimą.“33 Kaip minėta, anksčiau buvo svarbu kontroliuoti užsieniečius, kad jie laikytųsi šių taisyklių, siekiant užtikrinti jų egzistencinį gyvenimo būdą, o šiuo metu užsieniečių požiūris turėtų būti priimtinesnis. Tai nereiškia, kad valstybių sienos nebėra svarbios. Jos yra ir turi būti išlaikytos, siekiant apsaugoti tautų paveldą. Šiame turtingame įvairių kultūrų pasaulyje svarbu, kad žmonėms būtų užtikrinamas vienodas minimalus vertybių lygmuo visame pasaulyje, siekiant išvengti egzistencinio netikrumo