Keletas pastebėjimų dėl baltiškų vietovardžių į vakarus nuo Vyslos problematikos

Tautų gyvenamojo arealo problematika plačiai analizuojama mokslininkų, o dėl jos tyrimų reikšmės nekyla abejonių. Baltų gyventų teritorijų ribų paieškos vis dar yra istorikų, archeologų, geografų ir kalbininkų tyrimų objektas. Kaip jau anksčiau autoriaus užsiminta, patikimiausi ir svarbiausi mirusiųjų kalbų vietovardžių šaltiniai yra rankraštiniai dokumentai. Autoriaus dėmesys vėl krypsta į Vokiečių ordino foliantą Nr. 105 (OF 105). Šio straipsnio tikslas - ne pateikti naujus vandenvardžius ir vietovardžius, o aptarti naujus istorinius duomenis, susijusius su anksčiau užfiksuotais ir ne kartą analizuotais hidronimais ir oikonimais, galbūt pateiksiančiais vertingos informacijos, taip reikalingos baltų tautų gyvento arealo vakarinei ribai nustatyti. OF 105 gausu baltų vardynui labai reikšmingos medžiagos, liudijančios apie prūsų gyventas teritorijas ir jų ribas, tebekeliančias daug diskusijų ir plačiai tebeanalizuojamas kalbininkų, istorikų ir archeologų. Straipsnyje aptariami svarbiausi XX a. istorinio baltų arealo tyrimai ir pateikiami du oikonimai iš OF 105 dokumentų, fiksavusių XIV a. įvykius vakariniame baltų gyventų teritorijų paribyje.The question of the boundaries of the area inhabited by the Balts remains the topic which brings the specialists of different areas, especially historians, linguists and archaeologists, into a discussion. The attempts to identify the exact borders of the non-existing Baltic tribes are only based on modest language testimonials of the nation and archaeological findings by interpreting and evaluating the abundance of scientific works related to them. The article aims at presenting original facts of onomastics, in other words, new oikonyms as well as new variants of the already discussed toponyms which can provide new information for the research related to the area inhabited by the Baltic nations westwards from the Vistula river